Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su senjorus vienijančių ir jais besirūpinančių nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavo prezidento vyr. patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė.
Siūlo vakcinas atvežti arčiau senjorų
Prezidento patarėja R. Stanaitytė-Česnulienė teigė, kad prezidento G. Nausėdos netenkina paskiepytų vyresnių nei 80 m. amžiaus gyventojų skaičiai. Jie esą gerokai atsilieka nuo kitų Europos valstybių.
„Prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad paskiepyta per 40 proc. žmonių, vyresnių nei 80 m. Tai yra du kartus mažiau nei daugumoje Europos Sąjungos šalių. Vertinant mirštamumo nuo Covid-19 skaičiu, prezidentas pabrėžia, kad šiai grupei skiepas yra labai svarbus ir pakviesti juos skiepytis yra labai svarbu“ – kalbėjo R. Stanaitytė-Česnulienė.
Susitikimo su prezidentu metu buvo pateikta idėja vakcinas priartinti prie senjorų. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė G. Makarevičienė sakė, kad ne visi senjorai turi galimybę keliauti po šalį, atvykti į didžiuosiuose miestuose esančius vakcinavimo centrus.
Pagyvenusių žmonių atstovės teigimu, šią problemą padėtų išspręsti tai, jei atsirastų mobilūs autobusiukai, kurie atvežtų vakciną iki senjorų, neturinčių galimybės judėti arba padėtų žmonėms nuvykti į vakcinavimo centrus.
„Žmogus iš kaimo su lazdele negali atvažiuoti skiepytis, šiandien šis klausimas iškeltas. Turėtų būti mobilūs autobusiukai, atvažiuoti į namus ir tą žmogų paskeipyti, nes daug vienišų žmonių vaikai paliko, išvažiavo į užsienį, o tiems žmonėms nėra, kam ištiesti pagalbos ranką“, – kalbėjo senjorų atstovė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė K. Meidė teigia, kad senjorai dimiesčiuose skiepijasi aktyviau nei rajonuose.
„Didmiesčiuose problemų yra mažiau, nutolusiose vietovėse žmonėms tikrai nėra lengva atvykti į vakcinacijos vietas. Tikrai būčiau labai už mobilius punktus, kurie galėtų nutolusiose vietose gyvenančius, negalią turinčius žmones pasiekti ir taip suteikti galimybę jiems apsirinkti kelią į atsidariusį pasaulį ir bendravimo galimybes“, – kalbėjo K. Meidė.
Problemą pastebi ir Prezidentūra.
„Pirma pasiekiamumas – kaip mobilių komandų pagalba didinti senjorų pasiekiamumą. Prezidentas pasidžiaugė geraisiais savivaldybių pavyzdžiais, tačiau ragina visas savivaldybes sutelkti dėmesį į tai – padėti senjorams pasiekti vakcinavimosi vietas. Kitas dalykas, apie ką kalbėta susitikimo metu, yra komunikacija, dezinformacija, baimės“ – kalbėjo R. Stanaitytė-Česnulienė.
Prezidentūra skatina artimoje aplinkoje senjorų turinčius gyventojus paskatinti pagyvenusius žmones skiepytis, suteikti senjorams patikimos informacijos, o neturinčius galiumybės atvykti į vakcinavimo centrus senjorus patiems nuvežti į skiepijimo vietas.
Senjorai: trūksta patikimos informacijos
Senjorų atstovė G. Makarevičienė teigė, kad senjorai šiuo metu yra labai sudėtingoje padėtyje, yra išsiilgę savo vaikų ir anūkų. Nerimą senjorams taip pat kelia prieinamos informacijos kiekis. Esą iš viešosios erdvės informacijos daug, tačiau iš medikų, kuriais senjorai pasitiki, informacijos kiek trūksta.
„Mes dirbame pagal teritorinį principą, skiepai yra būtinas dalykas, bet ne visi gali skiepytis. Žmonės, kurie turi alergijas, kurie serga astma, pneumonija, kraujotakos sutrikimais, man atrodo, kad šį dalyką reikėtų paprašyti suderinti su šeimos gydytojais. Kad šeimos gydytojai pasakytų žmogui, kuris atsisako skiepytis, nes neturi pilnos informacijos, ar jis gali skiepytis. Šeimos gydytojas turi visas ligos istorijas ir jis galėtų patarti“, – sako G. Makarevičienė.
Ji išsakė nuomonę, kad senjorams stresą kelia per žinias išgirstama informacija apie naujus sergamumo ir mirčių rodiklius, o pateikiamos įvairios nuomonės apie vakcinas esą priverčia dar labiau pasimesti.
Lietuvos Caritas vadovė Deimantė Bukeikaitė sako, kad ir organizacijos savanoriai pastebi senjorų dvejones skiepytis dėl informacijos, kurią jie gauna. Senjorai karantino metu bendrauja su nedideliu ratu žmonių, tad ir informacija, kuri juos pasiekia, gali klaidinti.
„Vadinasi ir pavyzdžiais dėl vakcinacijos, kiek ji saugi, kiek šalutiniai poveikiai yra iš tikrųjų grėsmingi, tai girdime iš labai nedidelio rato žmonių ir, aišku, viešoji žiniasklaida, kur nuolat daug įvairios informacijos ir ji kinta. Tai kelia žmonėms nepasitikėjimą, dvejones ir jie nedrįsta“, – sako D. Bukeikaitė.
D. Bukeikaitė pastebėjo, kad senjorų skiepams reikėtų skirti daugiau dėmesio. Apie registraciją skiepui gyventojai šiuo metu yra informuojami SMS žinutėmis, tačiau ne visi senjorai moka jas peržiūrėti arba peržiūrėti pamiršta. D. Bukeikaitė siūlo senjorams apie skiepą priminti skambučiu dieną prieš.
Statistikos departamento penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso paskiepyti 435 743 asmenys. Tai yra 15,59 proc. šalies gyventojų.
Skiepo sulaukė 14,2 proc. 50–59 m. amžiaus grupei priklausančių asmenų, 27,3 proc. 60–69 m. amžiaus grupei priklausančių gyventojų, 50,4 proc. 70–79 m. amžiaus grupei priklausančių žmonių bei 42,6 proc. 80 m. ir vyresnių šalies gyventojų.
