„Šiai dienai mūsų ekonomika yra pakankamai atspari, finansiškai stabili“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.
Jos teigimu, kol kas sunku įvertinti, kiek laiko tęsis krizė ir infliacija, tačiau pabrėžė, jog Lietuvoje rizikos, susijusios su Rusija ir Baltarusija, buvo puikiai žinomos ir anksčiau, todėl verslas yra diversifikavęs rinkas.
Kita vertus, poveikis, dėl kurio, pasak patarėjos, „skaudės daugeliui“, yra apsirūpinimas žaliavomis: naftos, dujų brangimas, taip pat ryškėja problemos, susijusios su žemės ūkio produktais: kviečiais, kiaušiniais, aliejumi, kas irgi turės įtakos kainomis. Ekonomiką paveiks ir metalo, medžio žaliavų stygius.
„Patirsime iššūkių ir dėl infliacijos, ir dėl mano kitų paminėtų priežasčių, tačiau kas yra svarbiausia, Lietuva turi visą potencialą susitvarkyti su šita krize ir čia reikalingi labai geri, greiti, pamatuoti sprendimai“, – tvirtino I. Segalovičienė.
Pasak jos, koronaviruso pandemijos krizė parodė, kad vykdant „protingą anticiklinę politiką“ Lietuvos ekonomikai pavyko atsilaikyti vienai geriausiai ES.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad ekonomikos atsparumą svarbu didinti ir toliau, teikiant sprendimus energetikos, švietimo, sveikatos apsaugos, žemės reformos, užimtumo srityse ir priminė prezidento poziciją, jog „reformų langas“ politiniame cikle tarp rinkimų būtent yra ši Seimo sesija.
„Iš tiesų čia turėtų būti sprendžiami tikrai svarbūs šitos Vyriausybės klausimai, skirti Lietuvos gerovei“, – pabrėžė prezidento patarėja.
Kalbėdama apie infliacijos mažinimą, I. Segalovičienė kritikavo valdančiuosius, kad šiai sričiai jie teikia tik „riboto naudingumo priemonę“ dėl nulinio PVM tarifo centriniam šildymui, atmetę prezidento siūlymą dėl 100 eurų išmokų.
I. Segalovičienė tvirtino, kad daugelis Europos valstybių jau yra priėmę antiinfliacinių priemonių paketus ir ruošia naujas.
„Lietuva jo neturi. Kitos šalys jau imasi antrų infliacinių paketų“, – kalbėjo patarėja.
„Iš esmės mes snaudžiame ir atsiliekame“, – įspėjo ji.
I. Segalovičienė pripažino, kad teikti priemones dėl paramos verslui dar gali būti anksti, tačiau pabrėžė, jog parama gyventojams jau turėtų būti planuojama ir vylėsi, kad valdantieji greitu metu pateiks realių priemonių.
Seimas praėjusį ketvirtadienį nusprendė nesvarstyti prezidento siūlymo mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas, tačiau priėmė svarstyti kitą šalies vadovo iniciatyvą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų.
