Mažieji reaktoriai yra tokia pat afera, kaip ir didieji. NuScale gerai tą pademonstravo, kai jų kontraktas dėl pirmųjų statybų žlugo. Nes praktika lygiai tokia pat kaip ir visur branduolinėj energetikoj. Nupaišoma su powerpoint fantastinė prezentacija, kai reaktorius pastatomas per 3 metus už trečdalį kainos. Kai pritraukiami durnelių pinigai, daromi šiek tiek realestiškesni kainų skaičiavimai. Na investuotojai jau sukiško pinigų, tai kažkaip nepatogu trauktis, o gal pasiliks. O jei jau pradedama statyti, tai kaina išauga kelis kartus, statybos terminai virš dešimtmečio. Visiškai nekonkurencinga.
Nebent kur nors izoliuotoj saloj, kur jokių kitų energijos šaltinių nėra. Arba valstybė pafinansuoja, nes jai reikia specialistų branduolinių ginklų programai. Savo laiku branduolinė pramonė taip ir atsirado. O dabar beveik niekas naujų nebestato, kai stato, gaunasi fiasko, kaip Hinkley Point C. Nors neatmetu galimybės, kad Baltijos šalyse kas nors kam nors pamokės ir prastums. Jei VP Prekybai atidavė elektros tinklus už gražias akis, o Lietuvos Dujas padovanojo už metinį pelną savo laiku, tai kodėl gi ne, viskas galima.

Tera tik atomine energetika visa kita netinka

visi rūpinasi vartotojais o kaina kaip didėja ir didėja.