„Sveiką protą įjungus, tu supranti, kad tikrai ne visos mirtys šiuo metu yra dėl to veto. <...> Iš esmės yra problema, kad mes, kaip visuomenė, kaip valstybė, nesugebėjome įtikinti dalies žmonių vakcinuotis“, – teigė politologė Rima Urbonaitė.
Skaičiuoklės įkūrėjas sakė, kad pagrindinė mintis buvo atkreipti žmonių dėmesį, kad netinkami politiniai sprendimai gali kainuoti gyvybes. Pasak jo, ši interneto svetainė orientuota į visuomenę, o ne politikus.
Nausėdos veto tapatinamas su mirtimis nuo COVID-19
Į paieškos laukelį įvedęs frazę prezidentoflirtas.lt vartotojas nukreipiamas į tinklalapį, kuriam būdingas niūrios nuotaikos dizainas. Vyrauja juodas fonas, o logotipo vietoje – karstas.
„Sužinok, kiek jau paaukota prezidento rinkiminei kampanijai!“, – skelbiama svetainėje.
Vakar prezidento sąžinę esą turėjo užgulti 15 užgesusių gyvybių. Iš viso nuo lapkričio 4 d. suskaičiuota, kad mirė 132 nesiskiepiję asmenys, remiamasi Statistikos departamento duomenimis.
Portalas tv3.lt susisiekė su vienu iš skaičiuoklės įkūrėjų Vyteniu Škarnuliu. Jis teigė, kad interneto svetainę įkūrė dviese. „Mes nesisiejame su jokia organizacija, tai yra mūsų kaip atskirų individualių piliečių nuomonė. Norėjome iškomunikuoti žinutę plačiau, kad, mūsų manymu, prezidentas galėtų padaryti daugiau“, – sakė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad skaičiuoklės skelbiama žinia yra liūdna, todėl ir sukurtas dizainas yra tamsių atspalvių.
„Pagrindinė mintis yra ta, kad prezidentas daugumą savo pastarųjų pusės metų sprendimų atliko labiau vaikydamasis labiau rezultatų apklausose negu rezultatų kovoje su pandemija. Žinoma, tos mirtys yra ne tik jo kaltė. Bet jis nepadarė pakankamai, kad jų būtų mažiau“, – teigė V. Škarnulis.
V. Škarnulis abejojo, kad pamatęs skaičiuoklę prezidentas susiprastų. „Nelabai tikimės, kad pakeisime jo nuomonę, bet tikimės, kad bent jau visuomenė pamačiusi susimąstys, kad iš tiesų tokie sprendimai kainuoja gyvybes. Tai turbūt turėtų atsiliepti arba kituose rinkimuose, arba svarstant, ar prezidentas atlieka savo darbą tinkamai“, – tv3.lt nuomonę išsakė jis.
Apsilankyti svetainėje galite paspaudę čia.
Prezidentūra įžvelgia chuliganizmo atspalvį
Dėl šio interneto puslapio vertinimo portalas tv3.lt susisiekė su prezidentūra.
G. Nausėdos patarėjas, Komunikacijos grupės narys Ridas Jasiulionis raštu informavo tv3.lt, kad interneto svetainę vertina griežtai.
„Minimą puslapį vertiname kaip internetinio chuliganizmo apraišką. Jeigu jūsų nurodyta informacija apie puslapio autorių yra teisinga, vertiname jį kaip nesėkmingai į Seimą bandžiusio patekti Laisvės partijos nario internetinio chuliganizmo apraišką“, – teigė R. Jasiulionis.
Politologai tinklalapio nesureikšmina
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė šią interneto svetainę vertino kritiškai.
Pasak jos, nėra logiška gretinti neskiepytų asmenų mirtis nuo COVID-19 su prezidento veto. Akivaizdu, kad gyvybės nuo koronaviruso gęsta ne vien tik dėl politinių sprendimų, bet ir dėl kitų priežasčių.
„Tai nėra nei labai tikslu, nei teisinga. Suprantame, kad nuo politikų, kurie turi sprendimo priėmimo teisę, kaip šiuo atveju prezidentas turi atidedamojo veto teisę, daug kas priklauso. Bet tiesiogiai permesti atsakomybę prezidentui už žmonių mirtis yra ne visai teisinga, tai susiejant išimtinai su veto. Žmonių mirtis labiausiai lemia visai kiti aspektai: nesisaugojimas, nesivakcinavimas ir panašiai“, – tv3.lt komentavo politologė.
Tinklalapio pagrindinė mintis yra hiperbolizuota, negana to, sutirštintos spalvos, pastebi pašnekovė.
Socialinių mokslų daktaras, politikos apžvalgininkas Saulius Spurga paantrino, kad į šią interneto svetainę neverta pernelyg gilintis. „Nesureikšminčiau šito portalo. Matyt, kažkoks žmogus pareiškė savo tam tikrą poziciją“, – sakė jis.
„Negalima tiesiogiai brėžti priklausomybės tarp vienos siauros priemonės (mokamų ar nemokamų testų) ir mirtingumo. Čia tiesioginio ryšio nėra“, – pažymėjo jis.
Visgi politologė minėjo, kad iš principo galima kelti klausimą, ar prezidento veto yra teisingas sprendimas, tačiau tokia interneto nuoroda vargu ar duos kokių nors rezultatų.
„Ar Nausėdos žingsnis atliepia visuomenės lūkesčius? Ar tikrai matome prezidentą, kuris vertina visas aplinkybes ir jo regėjimo lauke yra visos skirtingos [gyventojų – tv3.lt] grupės? Žinoma, tie klausimai yra. Nors toks tinklalapis <...>, jeigu atvirai, nemanau, kad gali kažką duoti. Natūralu, kad čia daugiau yra kažkieno garo nuleidimas nei realus situacijos vertinimas“, – nurodė ji.
Prezidento įvaizdis – jo paties rankose
Paklausta, ar minėtas portalas galėtų daryti įtaką prezidento reputacijai, R. Urbonaitė atsakė, kad už savo įvaizdžio kūrimą pirmiausiai atsakingas pats šalies vadovas.
„Jo priimami sprendimai, pasakyti žodžiai kalba už save. Kartais politikai dėl daug ko linkę kaltinti aplinką, kitus, žurnalistus, visuomenės veikėjus ar dar kažką, bet dažniausiai visa ko šaltinis yra jie patys. <...> Politikai pirmiausia turėtų žiūrėti į veidrodį.
Tokios iniciatyvos [kaip prezidentoflirtas.lt – aut. past.], nemanau, kad jos gali stipriai paveikti. Žmonės susidaro vaizdą iš daug daugiau detalių. Čia yra tik viena detalė, kuri galbūt atrodo karšta, aštri, bet kiek žmonių tai pamatys, kiek tai plačiai pasklis, čia labai didelis klausimas“, – svarstė MRU politologė.
Tuo tarpu S. Spurga pastebi, kad toks portalas vargu ar pakenktų G. Nausėdos reputacijai. Ši svetainė nėra populiari, nepasiekia plačios auditorijos, todėl jos įtaka – nesvari. „Galbūt kažkam atsitiktinai žvilgsnis kelioms sekundėms ir užklius, bet nemanau, kad tai sukeltų atgarsius visuomenėje“, – nuomonę išsakė pašnekovas.
Panašių interneto svetainių apie politikus kūrimą R. Urbonaitė vadino „lašu jūroje“. „Toje jūroje politikai skęsta ne dėl to, kad jiems kažkas akmenį pakabino prie kojos, o dėl to, kad patys padaro veiksmus, kurie juos paskandina“, – bendrai apie politikų elgseną kalbėjo politologė.
Ji sakė nenorinti G. Nausėdos vadinti „skęstančiu“ politiku, bet pabrėžė, kad jis pats pirmiausia atsako už tai, kaip jis atrodo visuomenės akyse.
Nausėdos elgesys primena flirtą
Tinklalapio pavadinime minimą žodį „flirtas“ politologė R. Urbonaitė siejo su prezidento bandymu įtikti vienu metu kelioms visuomenės grupėms.
„Prezidentas bando įtikti ir vienai, ir kitai pusei – paflirtuoti. <...> Dėl to vieną dieną gali paraginti skiepytis, kitą dieną pasakyti, kad kažkur lazda perlenkta. Arba gali pasakyti jo patarėjai, kad ne žmonių kaltė, jog jie nepasiskiepiję, ir dėl visko kaltinti Vyriausybę.
Mes čia žaidžiame pingpongą. Tokia ir yra [svetainės – aut. past.] žinutė: pasižiūrėta, kad bandoma įtikti visiems. Tik klausimas, ar nebus taip, kad galiausiai nebepatiksi niekam“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Anot jos, taip žaisdami politikai nuolat rizikuoja. Ar pasiteisins G. Nausėdos rizika, netolimoje ateityje parodys jo reitingų tendencijos, sakė pašnekovė.
S. Spurga minėjo, kad G. Nausėda mėgina flirtuoti su konkrečia viena rinkėjų grupe, tačiau negalima to sieti vien tik su noru laimėti 2024 m. prezidento rinkimus.
„Įdomumas ir intriga ta, kad daugelis piliečių, rinkdami prezidentą, jį matė kaip savą. O dabar pamatė, kad jis vis dėlto ne visiems gali įtikti. <...> Kiekvienas politikas iš karto pasibaigus rinkimams daugiau ar mažiau pradeda galvoti apie kitus rinkimus. Šiuo atveju, rinkimai dar toli, tad vetuodamas prezidentas, sakykime, reiškia savo poziciją, turi savo tokį požiūrį“, – sakė S. Spurga.
Argumentai dėl veto neįtikina politologų ir Seimo
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę, lapkričio 3 d., G. Nausėda vetavo Seime svarstytą Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimą, pagal kurį nesiskiepiję darbuotojai privalėtų atlikti COVID-19 testus, mokėdami iš savo kišenės.
Šalies vadovas argumentavo, kad mokami tyrimai nebūtų paveikus būdas skatinti vakcinaciją, be to, mažintų gyventojų motyvaciją testuotis.
Politologės R. Urbonaitės neįtikino prezidento išsakyti argumentai. Pasakymas, kad reikia kelti gyventojų sąmoningumą, pasak jos, yra nieko vertas, nes šiam procesui reikia itin daug laiko, o šiuo metu tokios prabangos nėra.
„Kitas dalykas – niekaip nesuprantu, kaip sąmoningumą kėlė 100 eurų senjorams iniciatyva. Kaip tik nekėlė sąmoningumą, o už veiksmą [pasiskiepijimą – aut. past.] buvo primityviai pasiūlyta 100 eurų. Keista, kodėl vienoje vietoje sąmoningumo nekeliantys projektai ir idėjos prezidentui tinka, o kitoje vietoje jau nebetinka“, – komentavo ji.
Taip pat G. Nausėda be pagrindo baiminosi, kad mokami COVID-19 testai darbuotojams prisidėtų prie visuomenės audrinimo. Politologės teigimu, prezidento veto ne ką mažiau suskaldė visuomenę negu kad būtų suskaldęs įstatymo projekto pasirašymas.
S. Spurga prezidento veto vadino nevienareikšmiu sprendimu, nes šitaip buvo padaryta išlygų nesiskiepijantiems. Darbuotojų testavimas liečia platesnį, visuomenės interesą, tvirtino jis.
„Tai yra ir pačios visuomenės reikalas, ko tu gali tikėtis, atėjęs į įstaigą. Prezidentas, suvesdamas viską į klausimą, ar mes skirstome žmones, ar neskirstome, išleido iš akių platesnę problemą“, – minėjo S. Spurga.
G. Nausėdos veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams nepritarė ir Seimas. Praėjusią savaitę balsų dauguma nuspręsta, kad vetuotos įstatymo pataisos Seime bus svarstomos iš naujo. Tam, kad pataisos būtų priimtos be pakeitimų, valdantiesiems teks surinkti bent 71 balsą.
O gp irgi viruso nestabdo, akivaizdu, bet jo neatsaukiama. Kazkokia iskreiptu veidrodziu karalyste
