Savo programos pristatymą D. Žalimas pradėjo akcentuodamas teisingumo stoką dabartins Lietuvos gyvenime – jis dabartinį prezidentą kaltino asmeninių interesu iškėlimu virš valstybės interesų,
„Visų lygi apsauga – su tokia idėja aš einu į rinkimus. Teisingumo stoka yra tai, kas mus kamuoja ne tik paskutinius penkerius metus, kada turime prezidentą, kuris nėra lygiai teisingas visiems, kuris asmenines ambicijas iškelia virš valstybinių reikalų tvarkymo, kuris vadovaujasi pasenusiais stereotipais apie žmogų. Atėjo laikais Lietuvai ir Prezidentūrai būti kitokiai – žvelgti į priekį, o ne tik dairytis ir gyventi praeitimi“, – teigė D. Žalimas.
Pagrindiniai užsienio politikos akcentai – parama Ukrainai ir santykių su Lenkija stiprinimas
Kalbėdamas apie užsienio politiką, D. Žalimas išskyrė kelis aspektus. Pasak Laisvės partijos kandidato, svarbiausias Lietuvos uždavinys – nuosekli parama Ukrainai.
„Mūsų interesas lyderiaujant EU ir NATO yra visapusiškas, nuoseklus pagalbos Ukrainai teikimas. Ukrainos likimas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos likimu. Labiau ilgalaike prasme – Ukrainos integracija ir tapimas Europos sąjungos bei NATO nare“, – teigė D. Žalimas.
Nepamirštant aišku ir Moldovos Europinių ambicijų, galbūt suformuojant ir transatlantinę ambiciją, kurios Moldova stokoja, nepamirštant ir Sakartvelo. Rusijos atsakomybė už agresiją irgi yra mūsų interesas
Laisvės partijos kandidatas taip pat akcentavo Lenkijos ir Lietuvos santykių svarbą, bei kritikavo susiklosčiusią situaciją, kuomet Lietuva metus laiko nėra paskyrusi ambasadoriaus Lenkijoje.
„Turi baigtis nesusišnekėjimai, nekalbadieniai ir t.t., negali būti marinuojamos kertinės ambasadorių pozicijos. Visi supranta Lenkijos vaidmenį Lietuvai, o Lenkijoje ambasadoriaus neturime beveik metus“, – sakė D. Žalimas.
Buvęs KT pirmininkas taip pat sake, jog matytų prasmę specialaus tribunolo sušaukime – pasak jo, būtina pasmerkti “rašizmo” ideologiją.
„Esu vienas pirmųjų, kurie iškėlė specialaus tribunolo idėją. Ne tik tam, kad kažką nuteisti, o pasmerkti nusikalstamą rašizmo ideologiją, pagal kurią neturi būti Ukrainos ir Lietuvos. Lietuvos nacionalinis interesas, kuris turėtų būti transformuotas į visų sąjungininkų interesą – kad tarptautiniu mastu ši ideologija niekada nesudarytų sąlygų pažeisti taiką ir apskritai būtų paskelbta nusikalstama“, – pabrėžė D. Žalimas.
Gynybos planai – 3 proc. nuo BVP 2025 metais, palaikymas visuotiniam šaukimui
D. Žalimo teigimu, kitas esminis aspektas jo programoje – gynybos stiprinimas. Kandidatas siūlo didinti finansavimą krašto apsaugai iki 3 proc. šalies biudžeto nuo BVP.
„ 3 proc. (nuo BVP) 2025 m. yra siekiamybė, tačiau tai nėra paskutinė riba. Šalia to, 3 proc. neturi būti gėris pats savaime. Turi būti kalbama, kur investuojami 3 proc., reikia mokytis iš Ukrainos karo pamokų“, – pasakojo D. Žalimas.
Laisvės partijos kandidatas akcentavo inovatyvios ginkluotės svarbą, bei teigė, jog tradicinė ginkluotė tampa vis labiau pažeidžiama.
„Tradicinė ginkluotė praranda savo reikšmę, ji tampa žymiai labiau pažeidžiama nei kada nors anksčiau. Akcentuoju Ukrainos karo pamokas, pagal kurias, akivaizdu, reikia turėti technologijomis paremtą ginkluotę, oro gynybą ir, tris kartus pakartosiu šitą žodį – dronai, dronai, dronai. Čia turime didelį potencialą ir nacionalinės gynybos pramonės, į kurį taip pat reikia kreipti dėmesį“, – tikino D. Žalimas. D. Žalimas taip pat išsakė palaikymą visuotiniam šaukimui.
„Neatmetu ir visuotinės karo prievolės, tai vienas kitą papildantys veiksniai, tik reikia tinkamai pasiruošti“, – pabrėžė kandidatas.
Kandidatas į prezidentus akcentavo ir teritorinės gynybos išteklius, Šaulių sąjungos stiprinimą.
„Teritorinės gynybos pajėgų stiprinimas taip pat yra vienas iš prioritetų – turiu omenyje krašto apsaugos savanorių pajėgas, bet ypač – Šaulių sąjungą. Jai tikrai reikalinga ir veiksmingų investicijų, ir žmogiškųjų išteklių augimo ir, svarbiausia, deramo apginklavimo – to, ko reikėtų teritorinės gynybos poreikiams, atsižvelgiant ir į išmaniosios ginkluotės poreikius“, – teigė kandidatas.
Didesnis dėmesys teismams
D. Žalimas taip pat teigė, jog dabartinis prezidentas neskiria pakankamo dėmesio teismų tvarkai – esą iki šiol nėra užpildytos teisėjų vietos.
„Prezidentas pastaruosius keturis metus apskritai nerodo deramo dėmesio teismų komplektavimui. Daugiau nei 10 proc. teisėjų vietų yra laisvos. Dėl to žinoma kenčia teisingumo bykdymo tempai ir kokybė. Teisėjų priimami sprendimai stokoja deramo pagrindimo, kelia klausimų dėl teisėjų kvalifikacijos“, – svarstė kandidatas.
Kandidatas taip pat akcentavo teisėjų kvalifikacijos kėlimo svarbą, atskaitingumą visuomenei.
Aštriausia kritika – žmogaus teisių klausimais
Bene daugiausiai dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą D.Žalimas kritikavo dėl jo nuomone pasenusio suvokimo apie žmogaus teises. D. Žalimas prezidento instituciją kaltino „pataikavimu seniems stereotipams“.
„Paskutiniai keturi metai buvo beprecedentinis neapykantos kultūros skatinimas, nes iš prezidento institucijos pataikaujama seniems stereotipams, XIX amžiaus sampratai apie žmogaus teises, moterų vaidmenį, šeimos sampratą“, – teigė D. Žalimas.
D. Žalimas taip pat išreiškė palaikymą tos pačios lyties asmenų šeimos apsaugai, o vėliau, komentuodamas Laisvės partijos rinkėjų užduotus klausimus teigė, jog palaikytų nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo panaikinimą, civilinės sąjungos projekto įtraukimą į konstituciją.
„Iš Lietuvos visuomenės turi būti išgyvendinama mizoginija, antisemitizmas, homofobija ir visos kitos neapykantos formos bei neturi būti toleruojamos autoritarizmo arba totalitarizmo idėjos. Tai čia prezidentas tikrai gali, pirmiausia, moraliniu autoritetu rodyti deramą lyderystę“
Visos šeimos man bus lygios. Turi būti baigtis žeminimas šeimų, kai vaikus augina nesusituokę tėvai, vieniši tėvai, tos pačios lyties asmenų šeimos, kartu su jose augančiais vaikais. Visos jos turi būti, kaip priklauso pagal Konstituciją, vienodai gerbiamos ir vienodai ginamos“, – kalbėjo kandidatas.
Laisvės partijos kandidatas taip pat teigė, jog palaiko dvigubos pilietybės idėją, išskyrus dvigubos Lietuvos-Rusijos pilietybės atvejus.
“Visada pasisakiau prieš dvigubą Rusijos ir Lietuvos pilietybę.
Bet Lietuva negali palikti savo piliečių ir tie piliečiai, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių įgija NATO arba Europos sąjungos šalių pilietybę, turi likti ir Lietuvos respublikos piliečiais“, – pabrėžė kandidatas.
Pasiskelbę, bet dar neįregistruoti, kandidatai prezidento rinkimuose:
Gitanas Nausėda, nepartinis
Ignas Vėgėlė, nepartinis
Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Dainius Žalimas, Laisvės partija
Giedrimas Jeglinskas, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Aurelijus Veryga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Artūras Paulauskas, partija „Laisvė ir teisingumas“
Mantas Varaška, remia Regionų partija
Eduardas Vaitkus, nepartinis
Valdas Tutkus, nepartinis
Antanas Kandrotas, nepartinis
Ne visi šiame sąraše esantys politikai iš tiesų galės dalyvauti prezidento rinkimuose, nes pagal Rinkimų kodeksą norint tapti kandidatu, reikia surinkti bent 20 000 remiančių rinkėjų parašų ir sumokėti rinkimų užstatą, kuris siekia 5 vidutinius mėnesio darbo užmokesčio dydžius, tai yra, 8995 eurus.
Prezidento rinkimai įvyks 2024 m. gegužės 12 d. Jei prireiks, po dviejų savaičių bus organizuojamas antrasis turas.
