„Vertinčiau ne tik neigiamai, bet ir pozityviai, žiūrint į priekį – čia nereikėtų vien tik saviplaka užsiimti ir žiūrėti, ar čia kas gerai padarė, ar blogai padarė. Žiūrėkime į priekį, kaip mes galėtume tas procedūras pakoreguoti“, – Žinių radijui antradienį sakė jis.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ taip pat sukritikavo Lietuvos pareigūnų veiksmus tvarkantis su pernai kilusia migracijos krize ir pasiūlė stabdyti apgręžimo politiką, paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.
K. Budrys savo ruožtu pabrėžė, jog Lietuva susitvarkė su ją ištikusia situacija, ir dėl to, kokių priemonių ėmėsi, yra sulaukusi ne tik kritikos, bet ir pagyrų.
Vis dėlto jis akcentavo, kad Lietuva negali ignoruoti pastabų, susijusių su žmogaus teisių užtikrinimu – jo teigimu, į jas galima atsižvelgti rengiantis panašioms atakoms ateityje.
„Visos pastabos, kas susiję su žmogaus teisėmis, jos yra svarbios ir mes jų negalime atmesti vien dėl to, kad tai yra vertybiniai dalykai ir tai yra vienas iš vertybinių dalykų, ant kurių Europos Sąjunga stovi“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Pasak jo, į Lietuvą pradėjus plūsti migrantams, Lietuva susidūrė su iššūkiais dėl resursų. Vis dėlto K. Budrys dvejojo, ar Lietuva turėtų dėl to keisti savo procedūras.
„Aš turėčiau tam tikro skeptiškumo, ar mes turėtume visas savo priežiūros procedūras pritaikyti hipotetiniam atvejui, kiek turėtų į Lietuvą plūstelėti migrantų“, – teigė jis.
Nuo pernai rugpjūčio pasieniečiai apgręžė daugiau nei 10 tūkst. neteisėtai į Lietuvą bandžiusių patekti asmenų.
Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva laiko Minsko režimo hibridine ataka.
