Tai pirmasis Lietuvos Prezidento susitikimas su naujuoju Lenkijos Prezidentu, jis vyko Lenkijos vadovo iniciatyva ruošiantis artėjančiam susitikimui su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu.
„Stiprus JAV ir kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje bei visame rytiniame flange yra gyvybiškai svarbus mūsų regionui. Lietuva jau investavo daugiau kaip 200 mln. eurų į infrastruktūrą ir pratybų vietas sąjungininkų pajėgoms. Esame pasirengę dar labiau stiprinti savo indėlį į bendrą saugumą, įgyvendindami Baltijos gynybos linijos iniciatyvas“, – susitikimo metu pabrėžė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, Prezidentas akcentavo, kad Lietuvos įsipareigojimai išliks tvirti: „Nuo karo pradžios mūsų parama Ukrainai jau siekia 1 mlrd. eurų. Ir toliau skirsime bent 0,25 proc. BVP kasmet. Prisidėsime prie NATO koordinuojamų ginkluotės pirkimų, oro gynybos stiprinimo, Ukrainos gynybos pramonės finansavimo, karių reabilitacijos ir mokymų.“
Prezidentas taip pat paragino spartinti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje procesą – pradėti derybas jau rugsėjo pradžioje ir numatė 2030 metus kaip tikslinę narystės datą.
Kalbėdamas apie taikos perspektyvas, valstybės vadovas pabrėžė, kad taika negali būti pasiekta Ukrainos sąskaita, o stiprios Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir gynybos pramonė yra pagrindas bet kokiems susitarimams: „Ukrainos gynyba yra ir mūsų gynyba. Turime užtikrinti, kad jokie galimi susitarimai nepakenktų Europos, ypač rytinio flango, saugumui.“
Po susitikimo Lenkijos, Baltijos šalių ir Danijos vadovai vaizdo skambučiu bendravo su Ukrainos Prezidentu, aptarė padėtį Ukrainoje ir tarptautines taikos iniciatyvas. Lietuvos vadovas dar kartą patvirtino visokeriopą Lietuvos paramą Ukrainai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!