Tokias iniciatyvas šalies vadovas iš pradžių teikia viešai konsultacijai, trečiadienį pranešė prezidentūra.
G. Nausėda paskui ketina Seimui pateikti kelių įstatymų pataisas, kuriomis iki 50 proc. siūlo sumažinti privalomų padengti išlaidų dalį asmenims, pageidaujantiems rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias elektros oro linijas, įrengtas anksčiau nei prieš 20 metų, o dabar trukdančias statyboms ar kitiems darbams.
Taip pat siūloma įteisinti skubios elektros energetikos įrenginių rekonstrukcijos ar iškėlimo galimybę, kai pageidaujantis asmuo darbus vykdys arba organizuos savo lėšomis ir nebus priverstas laukti, kol tuos darbus atliks operatorius.
G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą skirstomųjų tinklų operatoriai apmoka nuo 60 iki 90 proc. naujų vartotojų įrenginių prijungimo investicijų.
Anot jo, šios išlaidos operatoriams dengiamos per skirstymo paslaugos tarifą, kaip investicijų grąžos ir nusidėvėjimo dedamosios, sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu – vidutiniškai per 40 metų.
„Tai reiškia, kad, sparčiai daugėjant naujų vartotojų ir išlaikant dabartines jų prijungimo sąlygas, tokios investicijos daromos skirstomojo tinklo patikimumo sąskaita. Be to, nėra socialiai teisinga tai, kad didžioji dalis naujų vartotojų prijungimo kainos šiuo metu per skirstymo paslaugų tarifą perkeliama visiems vartotojams, mokantiems už elektros energiją“, – nurodoma pranešime.
Siūloma tobulinti ir elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodarą nustatant, kad 50 proc. prijungimo sąnaudų padengtų nauji vartotojai, kurių elektros įrenginiai jungiami prie skirstomųjų elektros tinklų, paliekant išimtį tik pažeidžiamų vartotojų grupei, kurie ir toliau privalėtų sumokėti 20 proc. elektros įrenginių prijungimo kainos. Tik 50 proc. prijungimo sąnaudų turėtų padengti ir prijungiami gaminantys vartotojai, kurie šiuo metu dengia visas išlaidas.
Šalies vadovas taip pat siūlo imtis priemonių užtikrinant efektyvesnę skirstomųjų tinklų infrastruktūros plėtrą teritorijose, kur nėra elektros vartotojų.
„Tokių teritorijų elektrifikavimas ilgą laiką buvo pagal bendrą tvarką subsidijuojamas visų elektros energijos vartotojų, ir tik 2019 metais įvestas reikalavimas prieš pradedant skirstomųjų tinklų plėtrą pateikti statybas leidžiantį dokumentą“, – sakoma prezidentūros pranešime.
Pripažindamas verslo interesą plėtoti infrastruktūrą ir ruošti teritorijas gyvenamųjų namų ar verslo objektų statybai, prezidentas siūlo įteisinti elektrifikavimą neturint statybą leidžiančių dokumentų, tuo pačiu nustatant, kad darbų užsakovas turėtų padengti 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.
Tikimasi, kad šios pataisos sudarys geresnes sąlygas verslo ir savivaldybių projektų įgyvendinimui, sumažinti visiems elektros vartotojams tenkančią finansinę naštą ir skatinti spartesnį skirstomųjų tinklų modernizavimą bei atsparumo didinimą.
