Prezidentas taip pat išsakė atvirą požiūrį į valdančiosios daugumos reakciją čekučių skandalo centre, kai buvo siekiama surengti priešlaikinius rinkimus.
G. Nausėda, be kita ko, kvietė Seimo narius, ypač valdančiuosius, rodyti daugiau pagarbos kitokiai nuomonei, ragino vertinti visų reformų rezultatus ir nedaryti visko tik dėl darymo. Šalies vadovui užkliuvo atviras valdančiųjų cinizmas, kai buvo siekiama vėl įteisinti amžinus valstybės įmonių vadovus. Anot G. Nausėdos, visi esame priversti stebėti naujųjų bebrų atgimimą, viešųjų ir privačių interesų painiojimą.
„Iš tiesų dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės kituose rinkimuose pakeisti neįtikusią valdžią. Tačiau man atrodo, kad vis dar ne per vėlu pademonstruoti Lietuvos žmonėms pagarbą, kurios jie nusipelno. Ne per vėlu Lietuvoje grįsti sprendimus visuomenės, o ne partinės gerovės tikslais, toliau kurti modernią gerovės valstybę, įveikti visų rūšių atskirtį ir neteisingumą, valstybės ir žmonių susvetimėjimą. Tikiu, kad ši misija yra įmanoma“, - sakė prezidentas.
Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas
G. Nausėda sukritikavo dviejų ministrų nesutarimą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Kaip žinoma, Lietuva ir Vokietija susitarė, kad kovinė vokiečių brigada bus priskirta Lietuvai, bet pastaruoju metu vyko aršus disputas, ar visa brigada turi būti Lietuvoje, ar užtenka tik priešakinio vadovavimo elemento ir ginkluotės bei bendrų pratybų. Lietuva norėtų visos brigados šalies teritorijoje, kad priešas nė nesumanytų pulti, bet Vokietija neturi pajėgumų suteikti visą brigadą vietoje, kad ji galėtų rotuotis ir kol kas aiškiai neįsipareigojo tai padaryti ateityje.
Šiuo klausimu išsiskyrė ne tik Lietuvos ir Vokietijos požiūris, bet ir dviejų Lietuvos Vyriausybės kabineto narių – užsienio reikalų ministro G. Landsbergio bei krašto apsaugos ministro A. Anušausko. Pirmasis laikėsi pozicijos spausti Berlyną visomis pajėgomis, o antrasis norėjo būti atlaidesnis vokiečiams, nes šalis neturi visų reikiamų pajėgumų.
„Siekdami greitesnio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, pirmiausia privalėsime atlikti savo pačių namų darbus ir tinkamai pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui. Suprantu, kad gali išsiskirti nuomonės dėl metodų ir priemonių, kaip greičiau pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tačiau jaučiu pareigą dar kartą pakviesti visus Lietuvos politikus susilaikyti nuo pagundos asmeninius politinius interesus iškelti aukščiau nacionalinio saugumo tikslų“, - pažymėjo prezidentas.
Kritikos buvo pažerta ir dėl finansavimo nenumatyto kuriant lietuvišką diviziją. Tai galima suprasti ir kaip kritiką visam kabinetui, ir konkrečiai krašto apsaugos ministrui.
„Valstybės gynimo taryboje jau priimtas sprendimas Lietuvoje kurti diviziją. Tam reikia kuo greičiau įsigyti reikalingą ginkluotę ir techniką, plėsti infrastruktūrą. Viso to su dabartiniu finansavimu nepadarysime“, - sakė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat apgailestavo, kad partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos neliko vietos aptarti pasiūlymams dėl visuotinio šaukimo bei asignavimų gynybai didinimo.
Agnė Bilotaitė
Prezidentas sukritikavo gana atmestiną Lietuvos institucijų ir politikų požiūrį į civilinę saugą. Už tai yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija, o šiai vadovauja ministrė A. Bilotaitė.
„Civilinės saugos srityje laikas atsikratyti formalaus ir atmestino požiūrio, liautis dangstytis popieriniais planais. Reikalinga aiški kiekvienos grandies atsakomybė ir reguliariai vykdomos pratybos, orientuotos į trūkumų šalinimą. Nebegalime toleruoti atotrūkio tarp planų ir realybės. Privalome mokytis ir iš karo Ukrainoje pamokų. Būtina įrengti kuo daugiau gyventojų priedangų, užtikrinti tinkamą įspėjimo sistemų ir kitų saugumo priemonių veikimą“, - sakė G. Nausėda.
Gintarė Skaistė
Šalies vadovas pažymėjo nepritariantis kai kuriems pasiūlytos mokesčių reformos elementams, pavyzdžiui, siekiui labiau apmokestinti individualia veikla besiverčiančius asmenis, kuriems gyventojų pajamų mokestis laipsniškai turėtų pakilti nuo 15 iki 20 proc., savarankiškai dirbantys asmenys turėtų būti apdrausti nedarbo draudimu. Už mokesčių reformos parengimą daugiausia atsako Finansų ministerija.
„Reformos pasiūlymuose tebėra esminių trūkumų, ypač dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių, kurie neigiamai paveiktų mažas ir vidutines pajamas gaunančius asmenis. Nuostatas, kurios neatitinka pamatinės reformos logikos, reikėtų kuo greičiau pataisyti“, - sakė G. Nausėda.
Arūnas Dulkys
Prezidentas pastebėjo netobulumų ir sveikatos apsaugos srityje, kurioje vykdomos kai kurios reformos. Pirmiausia G. Nausėda paminėjo, kad Lietuva turi atrasti resursų ir būdų, kaip gydyti bei apmokėti retų ligų gydymą. Kaip žinoma, visą Lietuvą sukrėtė trejų metų mergaitės Milanos mirtis, ji sirgo spinaline raumenų atrofija. Tai reta liga, kuriai buvo reikalingas brangus gydymas, dėl to šeima prašė visuomenės pagalbos.
„Tais atvejais, kai ligos vaikus užklumpa netikėtai ir grasina vos prasidėjusiam gyvenimui, tai negali būti vien tėvų rūpestis. Mes, kaip visuomenė, turėtume vengti viduramžiškų nuosprendžių, kad vienas ar kitas gydymo būdas yra „per brangus“ ar „neapsimoka“. Ne, pirmiausia specialistų žodis turi lemti, ar gydymas veiksmingas, ir ar apskritai įmanoma padėti. Toks turi būti pagrindinis kriterijus gydant visus žmones ir taip aš įsivaizduoju vienodą teisę į sveikatos priežiūrą“, - sakė šalies vadovas.
Jis pažėrė kritikos ir sveikatos srities reformoms. G. Nausėda sako, kad reforma dėl reformos yra beprasmis reikalas.
„Deja, šiandien bendra sveikatos sistemos padėtis nėra gera, ar net patenkinama. Sveikatos reforma, kaip ir daugelis kitų, Lietuvos žmonių lūpose pamažu virsta prakeiksmu. Seimui pernai vasarą priėmus sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, esminių permainų pažadai liko pakibę ore. Sumažėjusių eilių, didesnio sveikatos paslaugų pasiekiamumo, operatyvesnės pagalbos, skaidrumo tebelaukiame iki šiol“ - teigė prezidentas.
„Išnaudoję tiek daug galimybių klysti, šiandien tokios teisės nebeturime. Reforma dėl reformos yra beprasmė, jos naudą turi apčiuopti žmonės. Geriausia – čia ir dabar, ar bent artimiausioje ateityje“, - pridūrė. G. Nausėda.
Pasak prezidento, nors savivaldybės pačios gali stumti sveikatos reformą pirmyn, bet reikia ir stiprios traukos jėgos. „Reikalingas Sveikatos apsaugos ministerijos lokomotyvas, be kurio savivaldybių pastangos gali nueiti perniek“, - sako prezidentas.
Buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė
Nemažai dėmesio G. Nausėda savo metiniame pranešime skyrė švietimo bėdoms. Šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturi vadovo, nes J. Šiugždinienė atsistatydino iš pareigų čekučių skandalo įkarštyje, mat praeityje buvo Kauno miesto tarybos narė ir, kaip visi šios savivaldybės politikai, atsainiai atsiskaitydavo už su tarybos nario darbu susijusias išlaidas. Pristatyti čekių nereikalavo ir Kauno miesto savivaldybės reglamentas.
Švietimo srityje G. Nausėda pabrėžė komercializaciją, kai stiprinamos privačios ugdymo įstaigos, o valstybinės ugdymo įstaigos silpnėja.
„Tėvams reikšmingai padėtų ir tolygiai prieinamas kokybiškas švietimas. Tačiau kol kas įsibėgėjusi švietimo komercializacija, kuri ne tik nėra stabdoma, bet ir toliau skatinama, tik dar labiau didina socialinę atskirtį ir programuoja naujas problemas ateičiai. Tuo tarpu valstybinės švietimo sistemos stiprinimas buksuoja“, - sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, nesinori kad ir Tūkstantmečio mokyklų programa taptų savitiksle reforma, skirta pirmiausia europiniams pinigams įsisavinti, o ne vaikų mokymosi sąlygoms pagerinti. Jis ragino įvertinti tarpinius programos rezultatus, tikrinti pažangos plano atitiktį deklaruojamiems siekiams.
G. Nausėda pažymėjo ir sprendimus dėl mokyklų tinklo pertvarkos, programų atnaujinimo. Anot jo, visa tai lydima leitmotyvo, kad viskas nuspręsta, nieko naujo sugalvoti negalima.
„Šitaip politinių sprendimų našta didele dalimi perkeliama ant mokytojų pečių. Mūsų pedagogai ir toliau negailestingai stumiami tarp tėvų reikalavimų kūjo ir švietimo biurokratijos priekalo. Vieni mokytojai praranda viltį. Kiti išeina. Arba neateina, net ir užbaigę valstybės remiamas pedagogikos studijas“, - sakė prezidentas.
„Tad ar nebus taip, kad ir 2025 m. lygiai taip pat grąžysime rankas dėl mokytojo profesijos prestižo? Ar vėl triumfuos skeptikai, kurie dar prieš 5–6 metus sakė, kad užmojis atkurti tą prestižą baigsis šnipštu. Prestižas arba yra, arba jo nėra. Ir sukurti jį gali tik konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, mokytojų darbo užmokesčio didinimo programa“, - pastebėjo G. Nausėda.
Prezidentas išsakė kritikos siūlymams atidėti į bendrąjį ugdymą įtraukti kuo daugiau negalią ar raidos sutrikimą turinčių vaikų. Ši reforma startuoja nuo kitų metų, bet kol kas mokyklos nėra gerai pasirengusios dirbti su negalią ar raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Prezidentas akcentuoja, kad tam reikia skirti išteklių.
„Rezultatų nesulauksime, jei įtraukiojo ugdymo plėtrai ir toliau nebus skiriama pakankamai išteklių. Pasigirstantys siūlymai Švietimo įstatymo pakeitimus įgyvendinti vėliau arba ne visa apimtimi tėra dar vienas bandymas problemas sušluoti po kilimu. Ne, Lietuvoje negali būti pamirštų vaikų. Kiekvienas gyvenimas yra unikalus, todėl neturi tapti biurokratinio nerangumo įkaitu“, - teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė ir poreikį stabdyti narkotikų plitimą ugdymo įstaigose.
Marius Skuodis
Gana nemažai prezidento kritikos susilaukė susisiekimo sektorius dėl apverktinos būklės kelių, niekaip nepabaigiamos geležinkelio vėžės „RailBaltika“.
„Apmaudu, kad lėčiau, nei planuota, vykdomas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas. Ir jau visai apgailėtina tapo bendra susisiekimo infrastruktūros, kuria naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų, būklė. Ne taip seniai daugelis baisėjomės betoniniu Utenos plentu. Tačiau jo rekonstrukcijai dar net neįpusėjus, tapo akivaizdu, kad daugelio kitų Lietuvos kelių padėtis yra ne ką geresnė. Ir ji toliau blogėja“, - sakė G. Nausėda.
„Tiesiog mūsų akyse byra ir griūva vis daugiau Lietuvos tiltų ir kelių. Prie to atvedė ilgi nepakankamo finansavimo metai ir atsakingų institucijų dėmesio stoka. Jei iš esmės nepakeisime požiūrio į infrastruktūrą ir toliau laikysimės principo „šen bei ten palopyti“, mūsų keliai taps rimtu visos šalies transporto sistemos stabdžiu“, - pridūrė prezidentas.
G. Nausėda išsakė ir nusivylimą dėl tarpmiestinio transporto veikimo Lietuvoje, nes tinkama transporto sistema padeda gyventojams pasiekti sveikatos, švietimo įstaigas, darbo vietas.
Čekučių skandalas
Prezidentas nepaliko nepaminėto ir savivaldos politikų čekučių skandalo, kai galėdami naudoti su darbu susijusias išmokas atsiskaitytinai politikai pinigus švaistė į kairę ir į dešinę, kai kurie pristatė ne savo čekius už kurą, aprūpino įvairiomis priemonėmis šeimos narius. Šiuo politikų piktnaudžiavimus paviešino žurnalistas Andrius Tapinas.
„Žmonių pasipiktinimą kelia ne tik ir net ne tiek protu sunkiai suvokiamos istorijos apie dešimtis ar šimtus skirtingų kortelių degalams apmokėti, ir ne „čekučių“ trūkumas. Ne, kur kas labiau piktina keisti paaiškinimai ir aklas atsakomybės neigimas. Taip, teisėsauga yra pradėjusi ne vieną tyrimą, po kurių, tikiuosi, sulauksime atsakymų į daugelį klausimų. Tačiau stebina neveiksni Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri, atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti. Tuomet kyla abejonių, kokia yra šios institucijos misija apskritai“, - pasipiktino G. Nausėda.
Prezidento patarėjas yra kreipęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro Simono Kairio, kurie anksčiau, kaip ir atsistatydinusi J. Šiugždinienė, irgi buvo Kauno miesto tarybos nariai bei puikiausiai naudojosi sistema, kai buvo galima beveik nepagrįsti išlaidų. G. Skaistė grąžino dalį lėšų, bet S. Kairys į skandalą nesureagavo niekaip.
„Bet dar labiau stebina tai, kaip reagavo valdančioji dauguma. Vietoj to, kad spręstų, atrodytų, aiškią politinės etikos ir atsakomybės problemą, ji staiga pradėjo ieškoti kolektyvinės kaltės. Mėtytis ultimatumais. O galiausiai prabilo apie mistinę „visuotinę amnestiją“. Bet juk problema niekur nedingo. Politinės audros dulkėms nusėdus, žmonės tebemato tai, ką matė nuo pat pradžių, – skambių skaidrumo deklaracijų ir veiksmų prarają. Norą bet kokia kaina išsaugoti savus. Politinės atsakomybės stygių“, - pastebėjo prezidentas.
