„Keliais į Kiniją negrįšime, tikrai nesiklaupsime dėl labai paprastos priežasties – dėl to, kad Kinijos vaidmuo šiuose tarptautiniuose konfliktuose ir ypač Rusijos kare Ukrainoje, deja, yra nesunkiai įrodomas ir jis aiškiai demonstruoja, kad Kinija nori tarptautinės tvarkos, kurią mes ilgus metus matėme ir kuri buvo pagrįsta tam tikrais principais. Ji nori šios tvarkos peržiūrėjimo. Ir Kinijai nori gerokai aktyvesnio vaidmens šitoje naujoje pasaulio geopolitinėje architektūroje“, – pirmadienį TV3 televizijai sakė G. Nausėda.
„Visos šalys, visi partneriai, kurie Rusijai padeda šiame kare prieš Ukrainą, turėtų susilaukti mūsų pasmerkimo. Todėl sakyti, kad mes viską darysime, ką tik kinai palieps, tam, kad pasigerintume – tai tikrai taip nebus“, – dėstė prezidentas.
Anot G. Nausėdos, šiuo klausimu Lietuva ketina konsultuotis su Europos Sąjungos (ES) šalimis bei JAV.
„Manau, šiuo klausimu toliau konsultuosimės ne tik su Europos Sąjunga, bet taip pat su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Bet tai turi būti procesas, kuriame būtų išsaugota abipusė pagarba, nes tai, kas vyko pastaruoju metu, buvo Kinijos diktatas Lietuvai, kurį ji norėjo įgyvendinti, bet kuriam mes pasipriešinome“, – kartojo prezidentas.
Tiesa, praėjusią savaitę Prezidentūra teigė, kad G. Nausėda palaiko siekį normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija. Kaip nurodyta Eltai perduotame komentare, šalies vadovas viliasi, jog Pekinas pakeis savo poziciją ir šalių ambasadoriai grįš prie darbų abejose valstybėse. Tačiau, pažymėjo prezidento atstovai, interesas normalizuoti dvišalius santykius turėtų būti abipusis.
Klausimas dėl suaižėjusių Lietuvos santykių su Kinija grįžo į dėmesio centrą po to, kai Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pareiškė, jog reikėtų gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Be to, LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
