„Bent trijuose pastaruosiuose NATO viršūnių susitikimuose mes labai aiškiai stiprinome tekstą dėl Ukrainos perspektyvų NATO. Dabar tiesiog paimti ir visa tai nubraukti, na, dėl to nukentėtų labai stipriai NATO kredibilumas“, – antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė šalies vadovas.
„Tai (...) būtų didžiulis smūgis NATO reputacijai“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, Ukrainai reikia dalyvauti birželį Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, kad pati galėtų išdėstyti savo poziciją šiais klausimais.
Kelios užsienio žiniasklaidos priemonės, cituodamos diplomatinius šaltinius, anksčiau skelbė, kad Jungtinės Valstijos nepageidauja Ukrainos atstovų minimame susitikime.
Invaziją Ukrainoje pradėjusi Rusija nuolat kelia taikos sąlygą, kad šalis neprisijungtų prie Aljanso.
BNS rašė, jog per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje užpernai buvo paskelbta, kad „Ukraina taps NATO nare, kai sąjungininkai dėl to sutars ir sąlygos leis.“
Pirmą kartą NATO pažadėjo Ukrainą galop priimti į Aljansą 2008 metais per Bukarešto viršūnių susitikimą, bet nenurodė, kokiomis sąlygomis tai įvyks.
G. Nausėda sakė, kad yra du metodai Ukrainai pasiekti Vakarų šalių saugumo garantijų – tai nuolatinis pačios Ukrainos kariuomenės stiprinimas arba šalies narystė NATO.
Visgi šalies vadovas teigė, kad pastarasis variantas Aljanso šalims būtų efektyvesnis.
„Tai (stipri Ukrainos kariuomenė – BNS) yra netgi išreikšta skaičiais, maždaug 50 milijardų eurų, galbūt šiek tiek daugiau, per metus. Ir klausimas, ar iš tikrųjų Vakarų pasaulis yra pasirengęs kiekvienais metais skirti štai tokią tikrai nemažą pinigų sumą šiam tikslui“, – sakė G. Nausėda.
„Jeigu taip, gerai, bet turime pagrindo manyti, kad kiekvienais metais vyksta tam tikras sunkus politinis procesas, kuris dažnai nesugeneruoja tos reikiamos pinigų sumos ir dažnai iki paskutinės minutės mes nežinome, ar galėsime skirti pakankamą paramą Ukrainai, ar ne“, – kalbėjo prezidentas.
„Todėl, aišku, narystė NATO, ir visi tai pripažįsta, yra bene pigiausias būdas siekti būtent saugumo garantijų Ukrainai“, – teigė šalies vadovas.
Jungtinių Valstijų ir Rusijos prezidentams Donaldui Trumpui ir Vladimirui Putinui pirmadienį aptarus padėtį Ukrainoje, G. Nausėda sakė, jog Kremliaus lyderis darys viską, kad tiesioginis jo dialogas su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu dėl taikos nevyktų.
„Esu įsitikinęs, kad jis visai nesuinteresuotas taika“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad tokią poziciją gali pakeisti nebent JAV politinė lyderystė eiti „kietuoju keliu“.
„Turi būti aiškiai pasakyta, kad jeigu mes įsitikinsime, kad taikos derybų procesą žlugdo Rusija, visos sankcijos visu sunkumu guls ant Rusijos pečių. Mums visiems tartum yra aišku, kas čia yra kaltininkas ir kodėl tos derybos negali prasidėti“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat teigė manantis, kad jeigu Europos Sąjunga (ES) matytų realią pažangą Ukrainos ir Rusijos taikos derybose, svarstytų peržiūrėti sankcijų politiką šalies atžvilgiu, bet kol kas tokios pažangos nematyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
