Pasak šalies vadovo atstovo Antano Bubnelio, koronaviruso situaciją posėdyje pristatė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o ataskaitas – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.
Prezidentas žada pagalbą verslui ir ne tik
Pasibaigus valstybės gynimo tarybos posėdžiui situaciją komentavo prezidentas Gitanas Nausėda, pasak šalies vadovo, koronaviruso grėsmės šiuo metu nenueina nuo lūpų visiems žmonėms. Jis išreiškė pritarimą priemonėms, kurios buvo priimtos vakar [daliniam karantinui].
„Jos griežtos, bet jos adekvačios susiklosčiusioms situacijoms. Ir kai aš sakau susiklosčiusiai situacijai, turiu galvoje ne tik Lietuvą, kurioje mes gal ir galėtume paviršutiniškai pasidžiaugti, kad turime nedaug užsikrėtusių žmonių. Aš pirmiausia turiu galvoje situaciją aplinkinėse valstybėse ir pasaulyje“, – sakė prezidentas.
Jis ragino žmones nepasiduoti panikai, apriboti judėjimą ir mažiau klausyti „netikrų pranašų“.
„Reikia apriboti savo judėjimą ir kontaktus iki minimumo. Siekti, kad virusas neišplistų. Medicininiu požiūriu, informacinės politikos požiūriu aš visiškai remiu priemones, kurių imtasi. Jos yra savalaikės ir jos mums, matyt, padės išvengti dramatiško ar keliančio nerimą atvejų daugėjimo“, – kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Jis sakė, kad pajėgumai gydyti ir testuoti žmones – didėja, perkama naujos įrangos.
Prezidentas aiškino, kad ankstyvas ekstremalios situacijos skelbimas davė naudos. G. Nausėda paklaustas ar svarstoma uždaryti Lietuvos sienas, atsakė, kad tai gali būti svarstoma, kaip alternatyva, nes patikra jau yra.
„Reikia užmegzti tvirtą informacinį ryšį su žmonėmis, kurie kirto sieną, ypatingai, jei jie atvyko iš tų šalių, kur išplito virusas. Šiuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija“, – svarstė G. Nausėda.
Jis taip pat kalbėjo apie įtaką ekonomikai ir tai, kaip galima suminkštinti, sumažinti koronaviruso sukeltas grėsmes ekonomikai bei verslui. Prezidentas žadėjo, kad bus didinamos viešosios išlaidos tam tikriems sektoriams, pasak G. Nausėdos, yra visas priemonių blokas, kaip tvarkytis su ekonomine situacija.
„Europos lyderiai puikiai supranta, kad įtakos ekonomikai jau negalima išvengti, tai yra duotybė. Dabar turime kalbėti apie tai, kaip šią įtaką suminkštinti. Vienas iš svarstytų klausimų šiandien yra galimos ekonominės politikos gairės, kurios kitą savaitę veikiausiai virs konkrečiu priemonių planu. Tos priemonės reiškia ne ką kitą, o didesnį mūsų viešųjų finansų politikos lankstumą, kuris leis padidinti viešąsias išlaidas tiems, kuriems yra numatytos investicijos, bet galima jas pagreitinti, liberalizuoti“, – žadėjo G. Nausėda.
Jis sakė, kad svarstomas toks priemonių blokas, kaip lankstesnis amortizacinio apmokestinimo taikymas, leidžiantis sumažinti apmokestinamą pelną ir tokiu būdu sumažinti pelno mokestį. Taip pat priemonės, kurios yra nukreiptos į įmonių likvidumo didinimą.
Prezidentas sakė, kad ypatingai paveiktoms įmonėms bus galima sumažinti arba atidėti mokesčius. Bus svarstoma keisti avansinio pelno mokėjimo taisykles, tolydžiau paskirstant ar nukeliant tam tikrus pelno mokesčio mokėjimus.
G. Nausėda sakė, kad reikia išsikelti sau ambiciją taikyti tokį priemonių paketą, kuris būtų adekvatus, palyginant jį su galimu ekonomikos sulėtėjimu, kurį prognozuoja ekonomistai.
Bendro vidaus produkto (BVP) sulėtėjimas Lietuvoje gali būti nuo pusės iki pusantro procento.
„Tai nėra recesija, ekonomikos augimas išlieka, bet jis gali būti lėtesnis nei prognozuota“, – sakė G. Nausėda.
Šiuo metu Lietuvos ekonomika selektyviai jau patiria tam tikras koronaviruso protrūkio pasekmes, bet „mes galime jas sušvelninti“.
Europos Sąjungos nusiteikimas, pasak prezidento, yra kiek įmanoma lanksčiau taikyti procedūras dėl struktūrinių fondų naudojimo, augimo ir stabilumo pakto didesnio lankstumo sudarymo.
„Jei yra reikalavimai, kad žmonės dirbtų namuose arba mažesniu režimu, tai turi būti numatytos ir kompensacinės priemonės. <...> Socialinio draudimo fondas ir daugelis kitų fondų pastaraisiais metais, kai mums pavyko pasiekti viešųjų finansų pertekliaus keletą metų iš eilės, tai mes turime sukaupę tam tiktų atidėjimų, kurie ir buvo skirti tiems blogesniems laikams. <...> Dabar tuos savo lašinukus, dideli jie ar maži, galime panaudoti savo verslo reikmėms“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, jei koronaviruso protrūkis užtruktų iki pusės metų, reiktų linkti link pesimistinių scenarijų. Būtų svarstoma, kad Lietuvos ekonomikos augimas taptų labai minimalus, būtų artimas nuliui.
„Reikia pripažinti, kad Lietuvos ekonomika yra atvira ir labai jautriai jaučia pasekmes iš išorės. Bet mūsų ekonomikos augimą daugiausia lėmė vidaus veiksniai ir jie buvo pagalvėlė suteikianti vartotojiško optimizmo. <..> Ilgai optimizmas negali egzistuoti, kai aplink mus blogai, bet tam tikrą laiką mes galime gyventi iš vidaus rinkos veiksnių“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, susirgimo mastai Europoje skiriasi, todėl poveikis ekonomikai skirtingose šalyse taip pat skirsis.
Veryga ragina likti namie
Sveikatos apsaugos ministras po susitikimo sakė, kad situacija yra labai dinamiška. „Viskas priklausys nuo to, kiek visuomenė bus sąmoninga ir sureaguos į raginimus“, – sakė A. Veryga.
Anot jo, žmonės turi suprasti, kad dabar yra kritinis momentas, bet viskas priklausys nuo to, kaip elgsimės.
„Ar sugebėsime prisipirkę produktų pabūti namie. <..> Jei taip nebus, scenarijų sunku nuspėti“, – aiškino ministras. Patikinęs, kad visų lygių šalies „mechanizmai“ įsijungė.
Kalbėdamas apie galimą sienų uždarymą, jis sakė, kad tai – subtilus klausimas.
„Sienų uždarymas problemos neišspręs, savus žmones mes turėsim parsigabenti. Tai nebūtų lemianti priemonė“, – sakė ministras. Jis patikino, kad tyrimų skaičius didėja, nes yra tiriamos ir neaiškios pneumonijos.
Visgi tyrimai vien dėl skaičiaus, pasak A. Verygos, neturi būti daromi. Ministras pažadėjo, kad šiandien apie tai bus paaiškinta daugiau.
Sveikatos apsaugos ministras taip pat sakė, kad žinant apie sergantį ir viešoje vietoje klaidžiojantį žmogų, reikėtų kreiptis į policiją.
Valstybės gynimo taryba yra institucija, svarstanti ir koordinuojanti svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant ir valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais. Tarybą sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, tarybai vadovauja prezidentas.
Vakar į šalies žmones kreipėsi premjeras Saulius Skvernelis, kuris vaizdinėje medžiagoje žmonių prašė supratingumo ir atkreipti dėmesį į svarbius nurodymus.
Lietuva izoliuojasi
Portalas tv3.lt primena, kad nuo penktadienio, kovo 13 dienos dalyje Lietuvos savivaldybių dėl koronaviruso grėsmės uždaromos mokyklos, kultūros, sporto, pramogų įstaigos, atšaukiami renginiai.
Trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose mokyklos nedirbs nuo penktadienio, nors Vyriausybė privalomai uždaryti jas nurodė nuo pirmadienio. Sostinės savivaldybė pranešė, kad nuo kovo 13-osios ugdymo įstaigų (darželių, mokyklų, aukštųjų mokyklų) ir neformaliojo ugdymo (būrelių) veikla stabdoma penkioms savaitėms iki balandžio 17-osios. Tuo metu Vyriausybė nurodė tai daryti iki kovo 27-osios.
Kaune nuo penktadienio nebeveiks mokyklos ir gimnazijos, o nuo pirmadienio ugdymo procesas bus stabdomas ir lopšeliuose bei darželiuose.
Klaipėdos miesto vicemeras Arvydas Cesiulis teigė, kad uostamiesčio savivaldybė taip pat nutarė nuo penktadienio stabdyti mokyklų darbą.
Nuo penktadienio visoje šalyje draudžiami renginiai uždarose vietose, kuriuos dalyvauja daugiau nei 100 žmonių. Taip pat nuo penktadienio stabdoma visų kultūros, poilsio ir pramogų vietų veikla: muziejų, kino teatrų, sporto klubų, pramoginių barų ir kitos panašių įstaigų veikla.
Lietuvoje iki šiol yra diagnozuoti trys užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Apie du naujus atvejus pranešta vėlų antradienio vakarą. Susirgusieji – kauniečių šeima, kurie grįžo iš Šiaurės Italijos automobiliu, slidinėję vasario 29–kovo 6 dienomis.
Viena užsikrėtusioji šiaulietė, kuriai koronavirusas buvo diagnozuotas pirmai, vis dar laikoma Šiaulių miesto ligoninėje. Ji taip pat virusą parsivežė iš Italijos, kurioje viešėjo darbo reikalais.
