Politologas Vytautas Dumbliauskas sakė, kad socialdemokratai dar neprarado visuomenės palaikymo, tačiau ateityje tai gali pasikeisti, jei bus priimtos kokios nors Baudžiamojo kodekso pataisos. Jis taip pat įvertino G. Palucko vaidmenį pastarųjų skandalų apsuptyje.
„Dar prieš pradedant šį tyrimą, jau buvo nuskambėję žinios apie G. Palucko skandalą dėl paskolų, tai žmonės tokių dalykų nemėgsta, kai tu naudojiesi tarnybine padėtimi ir gauni lengvatinę paskolą, o ten juk vyksta verslas.
Tas tyrimas [„Sienos“ ir „Laisvės TV“], man atrodo, dar buvo atliekamas, kai dar nebuvo balsuojama dėl nekilnojamo turto ar dėl kitų mokesčių. Tiesa, Rimanto Šadžiaus ir premjero reitingai krito. Tai R. Šadžiaus, aišku, dėl finansinių dalykų, o G. Palucko dėl to skandaliuko su paskola iš „ILTE“.
O dabar – socialdemokratai, kol kas dar taip nepasižymėjo, kad visuomenė neatkreiptų dėmesio. Dar palaukite, jeigu Baudžiamojo kodekso pataisas priims, bet šiaip tai jie dar ant bangos, pergalingai atėjo į Seimą“, – sakė jis.
Pašnekovo nuomone, socialdemokratų partija iš tiesų degraduoja, o tai matyti iš neskaidrių sprendimų, tokių kaip Baudžiamojo kodekso pataisos, leidžiančios išvengti atsakomybės už dideles vagystes, bei vadovybės veiksmai, kurie nuvilia net anksčiau gerbtus politikus.
„Čia praėjo pusę metų [nuo naujojo Seimo sudarymo], aišku, Vilija Blinkevičiūtė išdūrė visus, bet vis tiek rinkėjai, bent jau tie kairėji, dar kol kas, matyt, tikisi iš šios partijos kažkokių gerų sprendimų. Tačiau tų sprendimų, kaip matome, nėra ir nebus, nes partija akivaizdžiai degraduoja, mano galva. Tą rodo daugybė pavyzdžių, kaip pono Arūno Dudėno išgelbėjimas.
Dabar labai staigiai bus stumiamos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios leis vogti iki 20 tūkstančių eurų, ir byla net nebus keliama, tai yra siaubas. Aš net nežinau, man trūksta žodžių, kas ten įvyko toje partijoje. Vilius Semeška, kurį aš gerbiau kaip Seimo narį, kaip teisininką – jis yra vienas aktyvių šitų pataisų iniciatorių“, – komentavo jis.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Seime žlugo balsavimas dėl socialdemokratų frakcijos nario A. Dudėno teisinės neliečiamybės naikinimo. Tam pritrūko vos poros balsų – už imuniteto naikinimą pasisakė tik 69 parlamentarai. Tam, jog būtų leista patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, reikia bent 71 Seimo nario balso.
V. Dumbliauskas pastebėjo, kad S. Skvernelis, priešingai nei G. Paluckas, kuris aklai gynė R. Žemaitaitį, pasirodė korektiškai ir dėl to laimėjo visuomenės simpatijas. Tuo metu tiek R. Žemaitaičio, tiek jo „pseudo partijos“ reitingai po rinkimų, vienu metu, smuko.
„Šioje košėje, kai R. Žemaitaitis ten „išsidirbinėjo“, o G. Paluckas jį gynė kaip mylinti motina savo sūnų, S. Skvernelis pasirodė labai korektiškai. Jis truputį pasišaipė iš R. Žemaitaičio – ir tai žmonėms patiko. R. Žemaitaičio šalininkų nėra tiek daug. Jo reitingai dabar apie 9 procentus, jei gerai atsimenu.
O S. Skvernelio – virš 50 proc. Bet reikia turėti omenyje, kad G. Palucko ir R. Žemaitaičio vertinimai pateikiami kaip partijos reitingai, o ne asmeniniai. Bet šiaip, akivaizdu, kad R. Žemaitaičio reitingai per šiuos metus po Seimo rinkimų smuko. Ir tos vadinamosios „partijos“ – pseudo partijos, nes tai realiai net nėra partija – reitingai irgi krito“, – akcentavo politologas.
Kaip paaiškino ekspertas, G. Paluckas galimai yra susijęs su R. Žemaitaičio įtartinais reikalais ir dėl to jį gina. S. Skvernelis išlaikė solidų, patyrusio ir valstybiškai mąstančio politiko įvaizdį.
„Matėsi, kad G. Paluckas kažkaip susijęs su R. Žemaitaičio tamsiais dalykais. Taip ginti žmogų gali tik tas, kuris pats turi ką slėpti – gal R. Žemaitaitis turi kokios kompromituojančios medžiagos prieš premjerą. Ir gal dėl šios priežasties G. Paluckas stengiasi neakcentuoti visko, o sumenkinti. Atsimenat, ką jis [R. Žemaitaitis] kalbėjo visą pavasarį?
O S. Skvernelis tuo metu pasirodė tikrai solidžiai. Išlaikė valstybiškai mąstančio politiko lygį, įvaizdį. Kaip bebūtų, jis patyręs: buvęs policijos generalinis komisaras, ministras, premjeras – ketverius metus. Jis puikiai išmano visus tuos politinius žaidimus, supranta ir G. Palucko situaciją“, – dalinosi savo nuomone politologas.
Anot V. Dumbliausko, S. Skvernelis strategiškai pasirinko Seimo pirmininko postą, tikėtina, siekdamas pasiruošti 2029 metų prezidento rinkimams, kuriuose jis turėtų realių galimybių laimėti.
„Aš manau, kad S. Skvernelis sąmoningai pasirinko Seimo pirmininko postą. Jų partija gavo mažai ministrų postų, o Seimo pirmininko kėdė turėjo atitekti R. Žemaitaičio partijai, nes ji yra antra pagal mandatus. Bet, matyt, įvyko žaidimas, S. Skvernelis iškėlė ultimatumą. Ir, manyčiau, jis galvoja apie prezidento rinkimus 2029 metais.
Jis dar gana jaunas žmogus, 2029-aisiais jam gal net nebus 60 metų. Tai bus jo politinis brandos metas, ir jis turi šansų. Jei iš kairės pusės neatsiras stipraus kandidato, o Tėvynės sąjunga kels Lauryną Kasčiūną, tai S. Skvernelis tikrai gali tapti prezidentu“, – pasamprotavo jis.
„Nemuno Aušros“ reitingai birželį siekė 9,3 proc., o gegužę buvo 7,5 proc. Tačiau ekspertas pastebėjo, nors kartais reitingai šokteli, svarbiau yra, ką rodo bendra tendencija. Šiuo atveju „Nemuno Aušros“ reitingai dažniau rodė nuosmukį. Pasak politologo, tai yra vieno žmogaus partija, kurios politinė ateitis abejotina iki 2028 m. Seimo rinkimų.
„Reikia žiūrėti ne į vieną mėnesį reitingų, o į bendrą tendenciją. Aš mačiau vieno sociologo analizę, kad nuo sausio jų [„Nemuno Aušros“] reitingai krenta, ir R. Žemaitaičio – taip pat. Tai tendencija žemyn eina, net jei šiek tiek kada nors ir pakyla. Tie 2 proc. pakilimo, nuo gegužės iki birželio mėnesio, nieko nekeičia.
O „Nemuno Aušra“ yra vieno žmogaus partija, jos ateitis aiški. Aš nemanau, kad jos sulauksime 2028-ųjų rinkimuose“, – mąstė V. Dumbliauskas.
Partijų reitingus penktadienį pristatė naujausia „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ apklausa.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
