Suskaičiavus visus rinkimų balsus pirmadienio naktį paaiškėjo, kad G. Nausėda surinko 44,54 proc. visų balsų, o I. Šimonytė – 19,94 proc. 2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, nes tada jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
I. Šimonytė per spaudos konferenciją pirmadienio rytą teigė, kad yra patenkinta rezultatu.
„Po netrumpos kandencijos Vyriausybės vadovės poste, turint omenyje, kokia ta kadencija buvo, kiek visokiausių iššūkių kliuvo ir kiek visokiausių problemų teko spręsti, manau, kad ramia širdimi galiu pasakyti, jog didelė dalis žmonių, kurie pasitikėjo manimi 2020 metais kandidatuojant Seimo rinkimuose vis dar to pasitikėjimo nenustojo ir man pavyko turbūt jo neišbarstyti“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Nors kandidatė ir pateko į antrąjį turą, tačiau rezultatai rodo, kad premjerę šiemet palaikė ženkliai mažiau žmonių nei 2019 metais. Kandidatė per praeitų metų pirmąjį turą surinkusi virš 446 tūkst. balsų, per šiuos rinkimus jų surinko tik virš 282 tūkst. Taigi prarasta virš 160 tūkst. rinkėjų per penkerius metus.
Palaikymas savivaldybėse kritęs, kai kur ir drastiškai
Nors Vilniaus mieste kandidatė I. Šimonytė pagal rezultatus liko pirma, tačiau lyginant su 2019 metų rinkimais, palaikymas yra sumažėjęs. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, I. Šimonytę 2019 m. palaikė šiek tiek virš 48 proc. Vilniaus miesto gyventojų, o šiemet – 34,89 proc.
Kauno mieste matomas dar didesnis kritimas. Kauno mieste I. Šimonytę 2019 m. surinko 40,4 proc. Kauno gyventojų balsų, o šiemet tik 24,5 proc.
Kritimas matomas ir Klaipėdos (kritimas apie 10 procentų), Šiaulių (apie 14 proc. kritimas), Panevėžio (kritimas apie 16.5 proc.) miestų savivaldybėse.
Nors 2019 metais mažesnėse savivaldybėse I. Šimonytė palaikymo sulaukė taip pat mažiau, tačiau realiai visose savivaldybėse užėmė antrąją vietą. Šiemet situacija kitokia – galima pastebėti, kad, pavyzdžiui, Kėdainių, Plungės, Mažeikių, Skuodo, Telšių, Tauragės, Vilkaviškio, Raseinių rajonų savivaldybėse ir kai kuriose kitose užėmė ketvirtąją vietą.
Be to, Šalčininkų rajono savivaldybėje kandidatė liko tik šešta, Švenčionių rajone – penkta, nors šiuose rajonuose 2019 metais liko antra.
Politologas: Šimonytė tapo savo ankstesnės sėkmės įkaite
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, apžvalgininkas Matas Baltrukevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad lyginti I. Šimonytės pasirodymą šių metų rinkimuose su 2019 metais sunku, nes šiuo metu kontekstas yra visiškai kitoks negu buvo tada.
„Aš labiau sakyčiau, kad geras palyginimo kontekstas būtų Saulius Skvernelis ir jo pasirodymas 2019 metais. Jis tuo metu buvo premjeras, dabar I. Šimonytė premjerė, sulyginame procentus, kiek vienas, kiek kitas gavo, matome praktiškai vienodą rezultatą. Premjerai Lietuvoje itin retais atvejais būna populiarūs ir tiesiog, na, Seimas visada dėl visko kalčiausias, bet Vyriausybė turbūt antroje vietoje pagal kaltę“, – sakė M. Baltrukevičius.
Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili sutinka, kad I. Šimonytės pasirodymo 2019 ir šių metų rinkimuose negalima lyginti dėl skirtingų startinių pozicijų, aplinkybių, visuomenės nuomonės, tačiau paralelių, anot politologės, su S. Skvernelio pasirodymu 2019 metais taip pat nereikėtų daryti.
„Absoliučiai ne, visiškai skirtingos situacijos, nepamirškime, kad per praėjusius rinkimus S. Skverneliui labai stipriai pakišo koją tai, kad jis labai vėlai apsisprendė, nes jeigu jis būtų startavęs anksčiau, dar neaišku, kokie būtų buvę rezultatai“, – pabrėžė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Jis pridūrė, kad buvo ir objektyvių klaidų iš I. Šimonytės pusės, pavyzdžiui, neigiamą visuomenės reakciją sukėlęs sprendimas surengti pirmalaikius rinkimus, ko paskui buvo atsisakyta, komunikacijos krizės, krizės, kurių suvaldymui reikėjo Vyriausybės nepopuliarių sprendimų.
„I. Šimonytė dabar tam tikra prasme tapo savo ankstesnės sėkmės įkaite, nes ji pati sau labai aukštai iškėlė kartelę 2019 metais, na, ir tada labai patogu skaičiuoti, kad dabar rezultatas nebe toks geras, jog sumažėjo 160 tūkst. balsų palaikymas“, – pabrėžė M. Baltrukevičius.
Jis pridūrė, kad premjerę 2019 metais palaikiusių piliečių balsai, labiausiai tikėtina, nukeliavo Gitanui Nausėdai.
„Nereikėtų pamiršti, kad I. Šimonytė tada [2019 m.] dar buvo Tėvynės Sąjungos remiama kandidatė, bet tuo metu dar nebuvo partijos narė. Iš esmės dar nebuvo toks ir senas žmogus politikoje. Na, taip, prieš tai buvo finansų ministrė, bet paskui buvo ilgas tarpas be politikos ir tada ji buvo dar gana šviežiai grįžusi, o lietuviai mėgsta politinį naujumą, išbandyti naujus veidus“, – kalbėjo ekspertas.
Politologas akcentavo, kad 2019 metais buvo praėję 7 metai, kaip konservatoriai nebuvo valdančioje daugumoje, todėl politinė švytuoklė tada jau sukosi į jų pusę, tai taip pat prisidėjo prie palankių rezultatų, o dabar aplinkybės visiškai kitokios.
„Turbūt nemažai buvo ir tradicinio konservatorių elektorato, kuris anksčiau balsavo už I. Šimonytę, ir dabar taip pat. Bet dalis žmonių, kurie už Tėvynės Sąjungą šiaip nebalsuotų, bet jiems praeituose rinkimuose suponavo I. Šimonytės charizma, naujumas, dabar, kadangi tie rinkėjai neprisirišę prie šios politinės jėgos, kitame kontekste laisvai rinkosi kitus politikus“, – komentavo ekspertas.
Sutinka, kad rezultatas – geras
Pati kandidatė savo rezultatą vertina pozityviai, su tuo sutinka ir M. Baltrukevičius.
„Tėvynės Sąjungai buvo svarbiausia nepraleisti Igno Vėgėlės į antrąjį turą <...>. Manyčiau, kad I. Šimonytė gali jaustis padariusi maksimumą“, – kalbėjo ekspertas.
Politologas pridūrė, kad neabejoja, jog debatai tarp I. Šimonytės ir G. Nausėdos bus karšti ir įdomūs, tačiau jie neturės įtakos galutiniam rezultatui.
„Nausėda gi žadėjo, kad šį kartą neketina stabdyti, jeigu norės kažką pasakyti stipriau“, – sakė M. Baltrukevičius.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad pirmojo ir antrojo turo baigtis buvo aiški, prognozės išsipildė, o tikroji kova vyko būtent dėl antros vietos.
„Kadangi turėjome du pagrindinius pretendentus į antrąją vietą, tai, natūralu, kad didžiausias pirmojo turo laimėtojas, nugalėtojas ir yra visgi ne prezidentas Gitanas Nausėda, o būtent tas kandidatas, kuris į tą antrą kėdę antrajame ture ir atsisėdo, o tai ir yra būtent premjerė, dėl to tai tikrai galima vertinti kaip jos laimėjimą. Plius, atsižvelgiant ir į dabartines aplinkybes, kad populiarumas yra labai nedidelis, ir tai, jog ji atstovauja valdančiąją daugumą“, – kalbėjo ekspertė.
Socialdemokratai teigia, kad konservatoriai patyrė pralaimėjimą
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė konstatuoja – nors konservatorių keliama kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, dešiniųjų pažiūrų politinė jėga patyrė pralaimėjimą.
„Visgi, konservatoriai patyrė pralaimėjimą. Kaip nebūtų sakoma, kad labai gerai antras turas, bet pasižiūrėkime – Ingrida Šimonytė prarado 160 tūkst. ar dar daugiau balsų lyginant su praeitais rinkimais. Pirmiausiai yra vertinama valdančiųjų konservatorių veikla, dirbant Vyriausybėje ir valdančiojoje daugumoje“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė, rašo ELTA.
Politikė tikina detaliai analizavusi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenis ir daro išvadą, jog palaikymas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) iš esmės slopsta.
„Sakyčiau, konservatoriai, deja, nebeturi pasitikėjimo. Ir pasitikėjimas jų vis mažėja ir mažėja. Pasižiūrėkime – savivaldos rinkimai, vos keturi merai. Negaliu nepriminti, kad žmonės išrinko 18 socialdemokratų merų. Kita vertus, labai atidžiai žiūrėjau ir Vilniaus miesto balsavimo rezultatus. Tiesa pasakius, už prezidentą Gitaną Nausėdą ir už premjerę Ingridą Šimonytę balsavo beveik po lygiai žmonių. Kitaip sakant, prezidento Nausėdos palaikymas išaugo, Šimonytės krito“, – įžvalgomis dalijosi V. Blinkevičiūtė.
Rinkimuose balsavo beveik 60 proc. rinkėjų
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko 44,5 proc. visų balsų, I. Šimonytė – 19,94 proc., advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12,47 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9,35 proc., medikas E. Vaitkus – 7,38 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,57 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,39 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,36 procento.
VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo beveik 60 proc. rinkėjų (59,37 proc.). Aktyviausi buvo Neringos, Birštono, Palangos, Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto gyventojai.
„Taip, norėjosi laimėti pirmajame ture, bet, matyt, kad antras turas bus. Esu pasirengęs tvirtai siekti pergalės antrajame ture, ir manau, kad pavyks tai padaryti“, – pirmadienio naktį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Mano pagrindinis turbūt tikslas buvo patekti į antrąjį turą šiame etape, ir jis, manau, kad yra pasiektas“, – teigė I. Šimonytė.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų. Antros kadencijos siekiantis prezidentas G. Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.
