Apie tokio įstatymo poreikį senstant Lietuvos visuomenei praėjusią savaitę, skaitydamas metinį pranešimą, pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mes turime Jaunimo politikos pagrindų įstatymą. Ar reikia atskiros politikos pagrindų įstatymo senjorams? Viskas priklauso nuo turinio. Galbūt prezidentas kažkuriuo metu atskleis savo užmanymų idėjas“, – interviu „Info TV“ televizijos laidai „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ ketvirtadienį sakė premjerė.
Skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda neįvardijo, kas galėtų būti įtvirtinta vyresnių žmonių teises turinčiame apibrėžti įstatyme, tačiau teigė, jog ateityje vis daug dėmesio bus privalu skirti ilgalaikei senjorų priežiūrai.
„Be jokios abejonės, yra klausimų, kurie aktualūs būtent vyresnio amžiaus žmonių grupei. Ir tai ne tik pensijos ar sveikatos apsauga, kaip dažnai yra manoma, bet ir kultūrinė įtrauktis, buvimas kažkokios bendruomenės dalimi – ar trečiojo amžiaus universiteto, ar kažkokių kitų bendruomenių“, – teigė I. Šimonytė.
„Ar tam yra reikalingas atskiras įstatymas, ar vis dėlto mes, kiek reikia, galima koreguoti dabartinius įstatymus ir tobulinti įvairias programas, kurių tikrai nemažai turime, (...) čia, matyt, yra diskusijų klausimas. Ko nesinorėtų, kad turėtume įstatymą, kuris tiesiog būtų gražių įsipareigojimų rinkinys, bet realiai ant žemės nebūtinai ką keistų“, – teigė ministrė pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad yra daug praktinių vyresnių žmonių problemų, kurias būtina spręsti.
„Man atrodo, kad Lietuvos senjorai yra išmintingi žmonės, ir jie turbūt labiau vertina praktinį darbą, praktinį rezultatą, ir tokią kasdien demonstruojamą pagarbą negu, kad tiesiog tai, kad politikai parašytų įstatymą, užsidėtų paukštuką ir sakytų, kad mes čia kažką didingo nuveikėme“, – sakė I. Šimonytė.
