Pasak I. Šimonytės, Finansų ministerija susitikimui yra parengusi išsamų pristatymą apie kitų metų viešuosius finansus, galimybes daugiau finansuoti krašto apsaugą.
„Čia buvo dokumentas diskusijai. Tai kadangi į tą diskusiją ateis tik dalis diskusantų, tai aš vis dar manau, kad mes prie tos diskusijos galėsime grįžti ir galbūt matysime, ties kuria alternatyva yra daugiau konsensuso ir kurios pagrindu galima dirbti“, – žurnalistams prieš susitikimą Vilniuje sakė ministrė pirmininkė.
„Įvairios alternatyvios yra išskleistos pakankamai aiškiai“, – pridūrė ji.
Anot premjerės, alternatyvos didinti gynybos finansavimą apima skolinimąsi, mokesčių, įskaitant lengvatų, pakeitimus, ir dabartinių biudžeto pajamų perskirstymą.
„Jeigu atsitiks taip, kad to sutarimo šiame etape bus tik skolai, kas labai nenustebintų, tai, matyt, reikės naujam (krašto apsaugos – BNS) ministrui dėlioti prioritetus taip, kad kita Vyriausybė prie šito klausimo galėtų grįžti po rinkimų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Papildomų lėšų gynybai reikia Lietuvai siekiant priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų sukurti kariuomenės diviziją ir įvesti visuotinį šaukimą.
Krašto apsaugos ministerija teigia, kad šiems poreikiams užtikrinti reikalingas keliais šimtais milijonų eurų didesnis gynybos finansavimas, negu dabar kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų siekianti suma.
Sako, kad STT išsklaidė abejones dėl korupcijos
Opozicija žada nedalyvauti antrajame tokio pobūdžio susitikime, atsistatydinančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui prabilus apie korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje.
Premjerė teigė sutinkanti, kad su konkrečiais pasiūlymais dėl finansavimo tenka palaukti, kol darbą pradėjęs naujas ministras dėl jų taip pat pasisakys.
Visgi ji atmetė priekaištus dėl korupcijos.
A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.
A. Anušauskas atsisakė įvardyti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nuo 2020-ųjų nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų KAM.
Tarnyba teigė, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.
Ji tik nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM sulaukta vieno informacinio pobūdžio rašto apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis vertinamas.
R. Lopata tvirtina KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai.
„Mano supratimu, Specialiųjų tyrimų tarnybą iš esmės tą klausimą pakomentavo“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, prie diskusijų dėl gynybos finansavimo teks neišvengiamai grįžti.
„Tie klausimai vis tiek yra tiek ilgalaikiai, kad prie jų grįžti turime prasmės vien todėl, kad žmonės, kurie rizikuoja formuoti Vyriausybę po vienų ar kitų Seimo rinkimų, tikrai turės daug darbo įgyvendinant tuos projektus, kurie tęsiasi ne vienerius, ne dvejus ir net ne penkerius metus“, – teigė premjerė.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.
