Premjerė sakė, kad neskaitė savo kabineto narės Aušrinės Armonaitės pasiūlymų mokesčių reformai, kuriuos ji pristatė pirmadienį.
„Dabar tas laikas, kai pasiūlymus teikia visi“, – tvirtino I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pastebėjo, kad daugiausiai diskusijų sukelia tie pokyčiai, kuriuos įgyvendinus „kai kas turės mažiau privolegijų, negu turi šiuo metu“.
„Tai sukelia didesnes diskusijas, nei tai, kas pakete patrauklaus ir gero. <...> Diskutuojama daugiausia apie vieną pusę, nes mokesčius Lietuvoje populiaru tik tai mažinti, visa kita dažnai yra už diskusijos ribų. Nepaisant, kad žmonės, kurie turi lengvatas, kurios nėra kažkaip ekonomiškai gerai paaiškinamos, naudojasi viešosiomis paslaugomis, už kurias sumoka tie, kurie moka didžiausią mokesčių naštą – samdomi darbuotojai, uždirbantys labai vidutines pajamas“, – teigė I. Šimonytė.
Finansų ministerijai praėjusią savaitę pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo palankesnę mokestinę aplinką verslui bei mažesnį užsieniečių apmokestinimą.
„Mes <...> norėtume taip pat šitoje mokesčių diskusijoje matyti ne tik biudžeto surinkimo argumentą ar buhalterinį matymą, bet taip pat tai, kaip tai paveiks Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir kaip užtikrins mūsų ekonomikos augimą“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Šitie dalykai iš esmės pasiekiami dirbant dvejomis kryptimis. Pirmiausia, konkuruojant dėl talentų ir konkurencingai, lyginant su regionu, su kaimynais, apmokestinant darbo santykius ir talentus. Antras dalykas – sąlygos įmonėms augti, plėstis, ypatingai smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – pridūrė valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos lyderė.
Ministerija siūlo į Lietuvą iš užsienio dirbti atvykusiems talentams bei sugrįžusiems emigrantams, kurie paskutinius penkerius metus nemokėjo mokesčių Lietuvoje, pirmus penkerius metus taikyti 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą vietoj 20 ir 32 proc. Jis būtų taikomas uždirbantiems ne mažiau nei du vidutinius darbo užmokesčius (VDU) arba ne mažiau nei samdančios įmonės mokamas vidutinis atlygis.
Ministerija prognozuoja, kad pritraukus bent 1 tūkst. papildomų aukštos pridėtinės vertės sektoriams reikalingų specialistų į biudžetą būtų papildomai surinkta 9 mln. eurų mokesčių.
Ministerija taip pat siūlo į privalomojo sveikatos draudimo sistemą įtraukti užsieniečių sutuoktinius bei nustatyti jiems privalomas kasmėnesines įmokas.
Taip pat siūloma iš užsienio atvykstantiems talentams suteikti pusės metų trukmės „skaitmeninio klajoklio“ vizą bei suvienodinti mokesčių rezidento statusą iš skirtingų šalių – tiek neturinčių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su Lietuva, tiek jas turinčių – atvykstantiems talentams.
Iki 38,5 tūkst. eurų pelnui siūlo 5 proc. tarifą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo įmonėms nulinį pelno mokesčio tarifą taikyti pirmus dvejus metus veiklos metus vietoj vienerių.
„Mes vis dar manome, kad pelno mokesčio atostogos įmonėms yra reikalingos pirmus dvejus veiklos metus. Dabar galioja Lietuvoje vienerių metų atostogos. Suprantame, matome, kad įmonės pirmus dvejus metus labai dažnai dar nėra pelningos, todėl norime jas motyvuoti toliau augti“, – teigė A. Armonaitė.
Taip pat siūloma, kad daugiau nei 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančių įmonių pelnas iki 38,5 tūkst. eurų būtų apmokestinamas 5 proc. tarifu, o 15 proc. tarifas būtų taikomas pelnui virš šios ribos.
„Dėl pačių įmonių augimo kviečiame Finansų ministeriją taip pat pakoreguoti truputėlį siūlymą pagal Pasaulio banko rekomendacijas ne tik panaikinant dešimties darbuotojų ribą, bet ir įvedant galimą dydį dėl paties pelno – 38 (su puse – BNS) tūkstančių eurų. Iki to jis būtų apmokestinamas 5 procentų pelno mokesčio tarifu, kas virš to – penkiolikos procentų“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Remdamasi Pasaulio banko skaičiavimais, ministerija nurodo, kad taikant šį modelį į biudžetą būtų surenkama 850 mln. eurų, arba 1,53 proc. BVP – 39 mln. eurų mažiau nei dabar, tačiau realus poveikis šalies finansams esą būtų mažesnis.
„Kuomet mokamas padidintas tarifas tik nuo dalies, kuri viršija nustatytą ribą, o ne nuo visos sumos, įmonės gali laisviau augti, kadangi nebėra slenksčio nuo kurio pelno mokestis išauga tris kartus“, – teigiama ministerijos rašte Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms.
„Realus poveikis valstybės biudžeto surinkimui būtų mažesnis, kadangi įmonės turėtų paskatą augti, dalis pajamų būtų ištraukiama iš šešėlio“, – nurodoma dokumente.
Tuo metu Finansų ministerija siūlo, kad iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančios įmonės toliau mokėtų lengvatinį 5 proc. pelno mokestį, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus (dabar – iki 10 darbuotojų).
Pasigenda aiškumo dėl mažųjų bendrijų
Pridėtinės vertės mokesčio bei metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo susieti ne su konkrečiomis sumomis, bet su kasmet kintančiais makroekonominiais dydžiais – pavyzdžiui, infliacija ar VDU.
„Dėl PVM ribos nustatymo dabar siūloma 55 tūkstančių eurų suma. Mes vis tik siūlytume rištis prie kažkokio objektyvesnio dydžio, pavyzdžiui, VDU arba infliacijos rodiklių, kad nereikėtų (ribos – BNS) kaitalioti“, – žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo verslo liudijimų ribą susieti su kasmet kintančiu dydžiu (...), pavyzdžiui 18 VDU, taip išvengiant nuolatinio ribos dydžio peržiūrėjimo ir keitimo“, – teigiama ministerijos rašte.
Finansų ministerija siūlo, kad PVM mokėtojais įmonės privalėtų registruotis pasiekusios 55 tūkst. eurų metinę apyvartą. Dabar ši riba yra 45 tūkst. eurų. Taip pat siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu.
Siūlomoje mokesčių pertvarkoje numatant didesnį apmokestinimą mažosioms bendrijoms A. Armonaitė teigė pasigendanti aiškesnio matymo dėl šios veiklos formos ateities.
„Labai svarbus dalykas yra nepadaryti didelių judesių demotyvuojant smulkius verslininkus. Priešingai – norėtųsi, kad tos sąlygos vystyti smulkų verslą būtų geros“, – teigė A. Armonaitė.
Ministerija mano, kad verslo liudijimas kaip smulkios ekonominės veiklos forma turėtų išlikti ir ateityje.
„Pavyzdžiui, kol kas negirdime aiškaus matymo dėl mažųjų bendrijų ateities, bet norime pasakyti, kad tai yra teisinga ir reikalinga teisinė forma žmonėms, kurie nori verslauti, pradėti savo verslą, kad tai kažkaip nebūtų jokiu būdu panaikinta, nes girdime norą įsodrinti mažąsias bendrijas“, – pridūrė ministrė.
Be to, ministerija teigia nepritarianti siūlymui socialinio draudimo bazei priskirti mažosios bendrijos nario pajamas, gautas pagal su šia bendrija sudarytą civilinę paslaugų sutartį.
Finansų ministerija Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūlo mažųjų bendrijų nariams nuo 50 iki 90 proc. padidinti apmokestinamąją „Sodros“ įmokų bazę, be to, siūloma „Sodros“ įmokomis apmokestinti visas pagal civilinę paslaugų sutartį gautas mažųjų bendrijų narių pajamas, jei jos yra apmokestinamos GPM, jų bazė taip pat būtų 90 procentų.
Pagal civilinę paslaugų sutartį gautos pajamos apima MB teikiamas vadovavimo ar kitas paslaugas, taip pat MB teikiamos nuomos paslaugas. Pasak Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos, dėl tokių pasiūlymų mažųjų bendrijų nariai bus vieninteliai, kurių nuomos pajamos bus apmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.
Taip pat vietoj dabartinių 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 60 VDU siūloma didinti mažųjų bendrijų nariams taikomas „Sodros“ lubas – maksimalią sumą, nuo kurios neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Turi pastabų dėl individualios veiklos apmokestinimo
Pasak A. Armonaitės, didinant individualios veiklos apmokestinimą reikėtų atskirti gerai apmokamas ir laisvąsias profesijas.
„Mes matome, kad individualios veiklos apmokestinimas yra daugiau motyvuotas noru, kad visi, kas uždirba daugiau, prisidėtų prie valstybės biudžeto. Kita vertus, taikant į tam tikras labai gerai apmokamas profesijas, nenorėtume, kad apskritai tos laisvosios profesijos būtų demotyvuotos veikti. Dėl to, manau, dar reikės diskusijų“, – teigė ministrė.
Ministerija teigia, kad „mokestinės naštos savarankiškai dirbantiems asmenims didinimas sukurs papildomus ribojimus ir mažins šios užimtumo formos patrauklumą, kas Lietuvos atveju būtų labiau neigiamas reiškinys“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia nepalaikanti Finansų ministerijos siūlymo individualiai veiklai mažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 iki 20 proc. Ministerija taip pat teigia įžvelgianti rizikų dėl savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimo į nedarbo draudimo sistemą, todėl siūlo pateikti detalią schemą, kaip tokia sistema veiktų, kurioje būtų išspręstos su praktiniu įgyvendinimu kylančios problemos.
Ministerija teigia pritarianti „Sodros“ lubų suvienodinimui, tačiau darbo pajamoms jas siūlo sumažinti nuo 60 iki 43 VDU.
Pasigenda NT mokesčio pagrįstumo
A. Armonaitė pakartojo skeptiškai žiūrinti į siūlomą nekilnojamo turto (NT) mokestį bei teigė pasigendanti jo pagrįstumo.
„Dėl NT mokesčio, manau, yra svarbu vis tik diskutuoti ir turėti omenyje, kad šiuo metu paskolos yra labai pabrangusios ir papildomi mokesčiai atimtų pajamas iš žmonių sąskaitų ar piniginių, todėl tą kol kas vertiname skeptiškai“, – teigė A. Armonaitė.
„Norėtųsi gal daugiau argumentacijos, ko siekiama konkrečiai tuo mokesčiu. Jeigu, pavyzdžiui, siekiama atšaldyti būsto rinką, manome, kad ji jau yra atvėsusi dėl Euriboro, tai kol kas vertinu skeptiškai“, – pridūrė ministrė.
Pasak A. Armonaitės, pasiūlymus ministerija pateiks Finansų ministerijai, dėl jų bus diskutuojama Vyriausybėje. Dalį pasiūlymų taip pat numatoma teikti Seime.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę teigė, jog pasiūlymų dėl mokesčių pertvarkos bus laukiama tris savaites.
Nes dauguma Lietuvos žmonių neturi oraus gyvenimo- nei dirbantys, nei pensininkai, o turtingieji vis turtėja… Kur progresiniai mokesčiai ne tik nuo pajamų, bet ir turto???
