Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas ir įkūrėjas Arūnas Vizickas pastebi, kad nekokybiškų produktų parduotuvių lentynose problema yra kur kas didesnė nei vien žmogiška klaida ar aplaidumas.
„Mes matome, kad mūsų kontrolės sistema, kuri turėtų užtikrinti, kad nekokybiškas produktas nepatektų į parduotuves, yra kažkokia skylėta“, – teigia A. Vizickas.
Apie prastą darbą ir klaidų grandinę byloja ir vis dažnesnėjančios situacijos, kai prekybos tinklai prašo pirkėjų grąžinti įsigytas prekes.
Pasak A. Vizicko, tokios klaidos yra labai rimtos – tarp atšaukiamų prekių pasitaiko įvairių maisto produktų, net vaikiško maisto. Nepaisant to, kad klientams grąžinami pinigai, visgi suvartojus netinkamą produktą gali kilti didelė grėsmė sveikatai.
„Tie atšaukimai, kuriuos skelbia įvairūs prekybos tinklai, kabina iškabas ant durų, kad kažkoks produktas yra atšaukiamas ir reikia, kad klientai grąžintų jį ir atgaus pinigus. Bet tai reiškia, kad klientas jau nusipirko ir galbūt kažkas net suvalgė ir sveikatos atgal, jeigu apsinuodijo, jis neatgaus. O tarp tų prekių yra vaikų maistas, kiaušiniai, dešros ir panašiai“, – nurodo jis.
Atliktas bandymas parodė, kad produktų kokybė yra mažinama
A. Vizickas atkreipia dėmesį, kad daugumoje produktų pakito sudėtis, tačiau ne į gerą pusę.
Jo teigimu, lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo atliktas bandymas, kurio metu tyrinėti tokie produktai, kaip varškės sūreliai, majonezas, silkių mišrainės, duona, kūčiukai ir kita.
„Pamatėme tendenciją, kad produktai prastėja, tai yra tos brangiosios dalys, kurios ir sukurdavo produkto vertę, jos mažėja. Pavyzdžiui, į jų vietą dedama daugiau cukraus, nes tai yra pigesnė alternatyva, daugiau visokių riebalų, palmių aliejaus arba išvis pila daugiau vandens, tai čia kaip aliejus.
Ir kad visa tai būtų išvaizdu ir kvepėtų, dedami visokie cheminiai priedai, konservantai, stabilizatoriai, kvapų stiprikliai, dažikliai ir panašiai“, – atskleidžia vadovas.
Jis pabrėžia, kad toks produktų sudedamųjų dalių keitimo klausimas galėtų būti adresuotas Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), maisto kokybės inspekcijai ar net patiems prekybos tinklams, nes toks produkto kokybės mažinimas gali atsispindėti sveikatos problemose.
Produkto kiekis pakuotėje mažėja, o kaina – auga
A. Vizickas pastebi, kad atsirado ir kita tendencija – produktų kiekio pakuotėje mažėjimas. Visgi tai neatrodytų keista, jeigu kaina kristų kartu su produkto kiekiu, tačiau vyksta atvirkščiai – kaina kyla.
Ekspertas tai įvardija kaip susitraukimo infliacija – reiškinį, kai gamintojai sumažina produkto kiekį arba dydį, siekdami sumažinti gamybos sąnaudas, tačiau nepastebimai išlaiko ar didina kainą.
„Atsiranda produktai – dubliuotojai. Pavyzdžiui, yra 200 g. sviesto pakuotė, o šalia – labai panaši, net identiška pakuotė, tačiau 125 g., vos šiek tiek skiriasi storiu, tačiau plika akimi labai sunku pastebėti.
Vienas kainuoja 3 eurus, o kitas apie 2, bet toks jausmas, kad galbūt ten kokia akcija ir pirkėjas apsigaus to net nežinodamas“, – pastebi A. Vizickas.
Pasak jo, vienas ryškiausių tokių susitraukimo infliacijos reiškinių – „Karūnos“ šokoladas, kurio kiekis jau antrą kartą sumažinamas po 10 g. tačiau jo kaina vis auga.
Gali kilti klausimas – kodėl taip vyksta, tačiau A. Vizickas nurodo, kad gamintojai arba prekinių ženklų valdytojai, matydami, kad bet kuriuo atveju produktas yra perkamas, vis bando padidinto pelno maržą.
Tokių situacijų pasitaikė ir užsienyje, pavyzdžiui Prancūzijoje didelės infliacijos metu tam tikro produkto kiekis buvo mažinamas, o kaina didinama.
Ketina steigti Maisto tarybą – ar tikrai ji padės?
Vyriausybė ketina steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą. Tarybos paskirtis būtų ne kainų kontrolė, o priežasčių ir išeičių ieškojimas, kaip spręsti brangstančių maisto produktų problemą.
Taryboje rinktųsi įvairių grupių atstovai, kaip svarsto A. Vizickas, tai būtų ūkininkai, perdirbėjai, prekybininkai, valdžios atstovai.
Vis dėlto, A. Vizickas išreiškia abejonių šios tarybos veiksmingumu.
„Tiesą sakant, man labai keista, kad į tą tarybą nėra pakviesti patys vartotojai. Joje nebus tų, dėl kurių ta taryba yra sukurta – kad gintų nuo nepagrįsto kainų augimo“, – pabrėžia jis.
Tarybos sudėtyje nesant paprastų vartotojų, jos veiksmingumas sumažėja. Eksperto teigimu, jos darbas gali įgauti tiesiog „nusistebėtojų“ rolę – jie pastebės neįprastas kainas, nusistebės, kad jos paaugo, bet nesiims realių veiksmų.
Kokia institucija šioje situacijoje padėtų?
Lietuvai esant tokioje padėtyje, eksperto nuomone, reikėtų institucijos, kuri prisiimtų atsakomybę, pasiryžtų atkurti konkurenciją ir įgalintų vartotoją.
„Norint turėti sveiką rinką, pirmiausia reikalingas instrumentas, kuris leistų identifikuoti, kur mums geriausia apsipirkti – neiti į prekybos centrą, kuris rėkia, kad yra čempionas, o tiesiog objektyviai įvertinti, jei reikia pieno, sviesto ar banano, kurioje parduotuvėje tai įsigyti būtų geriausia.
Tai reiškia, kad kitos parduotuvės, kurios anksčiau nekonkuravo, būtų priverstos realiai konkuruoti ir mažinti kainas, o ne vien garsiai skelbti per televiziją, kad yra pigesnės“, – nurodo jis.
Tokiu būdu institucija įgalintų vartotoją ir galėtų aiškiai matyti tendencijas.
„Ji matytų informaciją apie žaliavas, perdirbimo procesus, įkainių pokyčius. Tokiu būdu ji kontroliuotų, ar viskas klostosi subalansuotai ir organiškai, ar kažkuri grandis tempia kaldrą į save.
Šiandien tokių problemų kyla ten, kur konkurencija yra didelė. Taigi, ši tarnyba nesiimtų kainų reguliavimo, o pradžioje turėtų dirbti tam, kad atstatytų konkurenciją rinkoje – didžiuosius žaidėjus galima riboti, o mažuosius skatinti ir remti, kad jie darytų didesnę įtaką rinkai“, – komentuoja A. Vizickas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
