Keletą pastarųjų dienų Vilniuje įvyko gana stambios automobilių ir jų dalių vagystės.
Štai kovo 14 d. Žirmūnų g., požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėta, kad iš sandėliuko, išlaužus durų rankeną su spynos mechanizmu, pavogtas elektrinis dviratis „Samebike“ su grandine ir spyna, automobilio BMW diskai su vasarinėmis padangomis. Iš viso patirta nuostolių už 3,5 tūkst. eurų.
Kovo 13 d. Vilniuje, Tujų g., automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo pavogti automobilio „Porsche Cayenne“ priekiniai žibintai bei apgadintas priekinis bamperis. Nuostoliai siekia 11,5 tūkst. eurų.
O kovo 12 d. Vilniaus apskr. VPK gautas pranešimas, kad kovo 10 d. apie 21 val. 10 min. Vilniuje, Žalgirio g., iš automobilių stovėjimo aikštelės buvo pavogtas automobilis „Lexus RX 450 H Sport CVT“ (pagamintas 2018 m.), kurio kaina – 30 tūkst. eurų.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, iš viso per 2024 metus Vilniaus mieste buvo užregistruotos 509 transporto priemonių vagystės, o iš jų 155 vagystės buvo automobilių. Palyginimui 2023 m. tokių vagysčių registruota 404, iš kurių automobilių vagystės sudarė 76 atvejus.
Visgi dabartinių duomenų statistika taip pat nedžiugina. Štai per 2025 metų sausio-vasario mėnesius sostinėje iš viso užregistruotos 69 transporto priemonių vagystės, iš kurių 39 vagystės buvo automobilių (per tą patį laikotarpį 2024 metais buvo registruotos 67 vagystės transporto priemonių vagystės, iš jų 19 automobilių).
Per šį laikotarpį padaugėjo ir vagysčių iš transporto priemonių. Štai šiais metais (sausio-vasario mėnesiais) Vilniaus mieste viešose vietose ir gatvėse užfiksuotos 22 tokios vagystės (2024 m. šiuo laikotarpiu registruota 10 tokių vagysčių).
Tiesa, Vilniaus VPK atstovas Tomas Bražėnas sako, kad pareigūnai žymaus vagysčių iš ar nuo automobilių nefiksuoja, o tokios vagystės sostinėje yra registruojamos nuolatos.
Vidutinė žala siekia keletą tūkstančių eurų
Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, pastebintis, jog per pirmus tris šių metų mėnesius iš tiesų yra fiksuojamas nedidelis automobilių vagysčių didėjimas, lyginant su pernai metais.
Visgi jis pažymi, jog skirtumas nėra reikšmingas, o įtakos gali turėti ir didėjantis apdraustų automobilių skaičius bei tai, jog sausio-kovo mėnesiais pasitaiko daugiausiai vagysčių.
„Neatmesčiau prielaidos, kad tai galėtų būti susiję su sunkesne metų pradžia, kai kartais kai kas išsileidžia pinigus per šventes... Na, ir prasideda vagiliavimai“, – teigia A. Žiukelis.
Visgi „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė tvirtina, jog jų duomenimis automobiliai yra apvagiami rečiau.
„Pernai atlyginome vagystės nuostolius 43 klientams, o štai 2023 m. registravome 47 vagystes, 2022 m. – 62“, – sako V. Katilienė.
Pasak A. Žiukelio, dažniausiai iš automobilių yra vagiami asmeniniai daiktai ir įvairios automobilių dalys. O tai, ką nusikaltėliai vagia dažniausiai priklauso nuo automobilio markės ir modelio.
„Populiaresnių vagiamų detalių sąrašą sudaro: priekiniai žibintai, vairai su oro pagalvėmis, prietaisų skydeliai, įvairūs valdymo skydeliai, salono ir išorės apdailos dalys. Bet kaip ir minėjau, tai labai priklauso nuo konkretaus automobilio – kas rinkoje paklausu ir brangu, ką galima realizuoti“, – komentuoja pašnekovas.
V. Katilienė prideda, kad jų duomenimis, dažniausiai vagiami priekiniai žibintai, veidrodėliai, apdailos dalys, vairai, multimedijos. Vagys domisi ir katalizatoriais, grotelėmis, oro pagalvėmis, automobilio numeriais ir netgi purkštukais.
Įskaitant ir smulkias klientų žalas, vidutiniškai už vagystę BTA draudimas vairuotojams išmoka nuo 1000 iki 2000 eurų.
„Gjensidige“ duomenimis, per 2024 m. nuo vagysčių nukentėjusiems vairuotojams iš viso buvo išmokėta 111 tūkst. eurų, o vidutinė žala siekė 2,6 tūkst. eurų.
„Daugiausiai pernai išmokėjome klientui, kurio automobilio priekiniai žibintai buvo pavogti, sugadintas priekinis bamperis, sudažytos detalės prie bamperio, žibintų, išmuštas langų stiklas. Nuostolių suma sudarė arti 20 tūkst. eurų“, – sako V. Katilienė.
Pataria, kaip apsaugoti transporto priemonę
A. Žiukelis primena, jog norint kuo geriau apsaugoti savo transporto priemonę nuo vagysčių, privalu nepalikti juose brangesnių daiktų, ypač matomose vietose.
Taip pat reikėtų vengti automobilius palikti nepašviestose ar apleistose aikštelėse, ypač, jei joje automobilį paliekate ilgesniam laikui.
„Svarbu paminėti, kad prie vagysčių mažinimo prisideda ir automobilių gamintojai – kartais kai kurias dalis galima atsekti, iš kokio automobilio jos išimtos. Tokiu atveju vagiams jau sudėtinga jas realizuoti. <...> Namų garažai, parkingo pastatai irgi ne visada saugiausia vieta. Pasirūpinkite papildomomis apsaugos sistemomis ar kitomis priemonėmis“, – pataria A. Žiukelis.
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad požeminiai garažai daugiabučiuose taip pat yra pavojinga vieta statyti transporto priemonę ir dėl to, kad į juos nesunku patekti.
„Atlikti „darbą“ lengviau, kai niekas nemato. Vagis gali lengvai pasislėpti tarp automobilių, jei kas ateina ar atvažiuoja. Apsaugos sistemos gelbsti, nes joms suveikus vagis turi skubėti ir nespėti įvykdyti savo kėslų ar pavogti ne visas numatytas dalis“, – nurodo „Gjensidige“ draudimo atstovė.
Pašnekovė taip pat akcentuoja, kad papildomai apsaugoti savo transporto priemonių išorines kėbulo dalis nuo vagystės galima specialiu žymėjimu, kadangi pažymėtos automobilio dalys sumažina galimybę, jog jas vagys parduos.
„Automobilio žibintų, veidrodėlių žymėjimas vykdomas išgraviruojant VIN kodo skaitmenis ant stikliuko. Žymimos ir automobilio plastmasinės bei metalinės dalys bespalviais dažais, kurie švyti tik paveikus juos ultravioletiniais spinduliais. Toks žymėjimas palyginus su pačios dalies kaina nėra brangus“, – teigia V. Katilienė.
T. Bražėnas pažymi, kad gerėjant orams, akivaizdžiai išauga dviračių transporto priemonių vagystės.
„Artėjant/atėjus vasaros sezonui, kai į gatves išrieda daugiau dviračių transporto priemonių (dviračių, paspirtukų, el. paspirtukų), suaktyvėja ir juos bandantys pasisavinti vagys.
Šios rūšies vagysčių padaugėja kai tik prasideda šiltasis sezonas. Pastebima, kad didmiesčiuose, ypač Vilniuje, kur dviračių takų infrastruktūra yra tinkamai plečiama ir nemaža dalis vairuotojų išvažiuoja į gatves su dviračiais ar paspirtukais, vasaros sezono metu vagysčių padaugėja“, – priduria Vilniaus VPK atstovas.
Anot jo, dažniausiai vagys pasisavina netinkamai ar nepatikimai prirakintus paspirtukus ir dviračius, kurių rakinimo priemones lengva nukirpti ar nulaužti.
O tuomet dažniausiai šios transporto priemonės yra atiduodamos realizacijai į lombardus.
„Dalį šių vogtų transporto priemonių bandoma parduoti skelbimuose, išvežti į kaimynines šalis ir ten realizuoti. Labai svarbu laikas, per kurį asmenys praneša apie galimai įvykdytą vagystę - dirbdami pagal gautą informaciją, pareigūnai tikrina įvairias vietas (lombardus, kitas galimai vogtų daiktų supirkimo vietas) ir dažnai randa ieškomų dviračių ar paspirtukų.
Taip pat stebimi skelbimų portalai, nagrinėjama vaizdinė medžiaga, todėl karštais pėdsakais nustatyti vagystę įvykdžiusį asmenį ir surasti pagrobtą turtą yra paprasčiau ir lengviau“, – sako Vilniaus VPK atstovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
