Dėl skandalingo atvejo šiuo metu vykdomas tyrimas – policijos pareigūnai aiškinasi, kaip Lietuvoje pastojo 11-metė mergaitė. Apie įvykį visuomenė sužinojo antradienį: pareigūnai nesako, kuriame mieste tai atsitiko, tačiau vaiko tėvas taip pat nepilnametis – šešiolikmetis. Kol kas neaišku, ar paauglys smurtavo prieš 11-metę.
Nėščios mažametės šeima vaiko teisių apsaugos tarnybai anksčiau buvo žinoma. Šeimai specialistai jau yra teikę pagalbą. „Taip, šiai šeimai buvo teiktos paslaugos, buvo reikalinga pagalba. Kokios pagalbos reikės papildomai, tai mes šiuo metu vertiname situaciją. Kartu su atvejo vadybininkais, su socialiniais partneriais, su mama, su mergaite, su šeimos nariais susėsime kartu“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Lietuvoje reguliariai pasitaiko atvejų, kada gimdo nepilnametės. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai nepilnametės pagimdė 88 pirmagimius. Tiesa, tokių atvejų skaičius kasmet mažėja. 2018-aisiais tokių pirmagimių buvo dvigubai daugiau.
Statistika rodo, kad dažniausiai gimdo nuo 15-os iki 17 metų amžiaus paauglės. Atvejai, kai naujagimio susilaukia iki 15-os metų, labai reti. 2021-aisiais iš 98-ių tokių pirmagimių, keturiais atvejais pagimdė paauglės iki 15-os metų.
Ne pirmas panašus atvejis
Krizinio nėštumo centro vadovės Z. Tomilinienės teigimu, panašių nepilnamečių nėštumo atvejų pasitaiko kasmet. Lietuvą šokiravęs 11-metės atvejis išsiskiria nebent itin jaunu amžiumi – paprastai į krizių centrą kreipiasi 13-metės ir vyresnės merginos.
„Į mus dėl nėštumo kasmet kreipiasi apie 350 moterų, iš jų – apie 10 sudaro nepilnametės merginos, taigi, tokių atvejų yra apie 3 proc. Jos būna įvairaus amžiaus – paprastai nuo trylikos iki septyniolikos metų amžiaus. Kai jos kreipiasi, nėštumas dažniausiai jau būna įpusėjęs, arba artėja gimdymas“, – teigė Z. Tomilinienė.
Z. Tomilinienė pasakojo, jog krizių centrui yra ne kartą tekę padėti nepilnamečiams auginti vaikus.
„Turime pavyzdžių, kadangi padedame po gimdymo, kartais ir porą metų. Istorijos klostosi labai įvairiai. Buvo tokių atvejų, kad motina padeda prižiūrėti vaiką, kol pagimdžiusi dukra tęsia mokslus, taip jos kartu užaugina vaiką“, – pasakojo Z. Tomilinienė.
Pašnekovė pasidalino ir konkrečia istorija, kuomet 15-metė su mamos pagalba toliau augino vaiką, sugebėjo pabaigti mokyklą, o vėliau ir universitetą.
„Mergina pastojo būdama 15 metų, pabaigė mokyklą, vėliau įstojo į universitetą. Jei iš pradžių ji skambino į mūsų centrą verkdama, kad tikrai nežino ką daryti, kaip išgyventi, tai dabar ji viešai pasakojo savo istoriją, kad jai vaikas suteikia naujų jėgų gyventi. Bet esmė buvo, kad mama ją palaikė. Tai labai svarbu – be aplinkos palaikymo, ankstyvą gimdymą išgyventi yra labai sunku“, – pabrėžė Z. Tomilinienė.
Pasak pašnekovės, buvo ir atvejų, kuomet tėvas nuteisiamas.
„Buvo toks atvejis. Pora draugavo ir norėjo kartu auginti vaikelį, tačiau, pagal Lietuvos įstatymus, jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai senokai buvo, tad nepamenu, kokią bausmę jis gavo“, – pasakojo Z. Tomilinienė.
Nepaisant stereotipų apie tokias šeimas, krizinio nėštumo centro vadovės teigimu, į centrą dėl nepilnamečių nėštumo kreipiasi gana įvairios šeimos.
„Tikrai negalime sakyti, kad tai yra tik asocialių šeimų nepilnamečiai. Dalis mergaičių, taip, būna iš socialinės rizikos šeimų. Dažniau būna, kad vaiką augina vienas iš tėvų. Jeigu nepilnametė susilaukė dukters, tai tikimybė, kad ir dukra pastos būdama nepilnametė yra gerokai didesnė. Aišku, būna ir mergaičių iš vaikų globos namų, augančių be tėvų“, – teigė krizinio nėštumo centro vadovė.
Tėvai išsigandę, o nepilnamečiai tikisi, kad nėštumas praeis
Pasak krizinio nėštumo centro vadovės, dažnai nepilnamečiai tikisi, jog nėštumas pats praeis. Tėvai, tuo tarpu, irgi sunkiai susitaiko su realybe.
„Paauglės nėštumą slepia tiek nuo tėvų, tiek pačios nuo savęs, bijodamos pripažinti, neigdamos faktą, kad laukiasi. Jos tikisi, jog jeigu neigs, tai nėštumas nesivystys.
Tėvai išsigąsta žinios. Būna pasimetimas, ką daryti. Kreipiasi, skambina į mūsų centrą, klausia, ką daryti. Vieni tėvai sako aiškiai – viskas, einam pas ginekologą, reikia nutraukti nėštumą ir jokių kalbų.
Kartais nėštumas būna pastebimas per vėlai – būna praėję ne 12, o pavyzdžiui 20 savaičių. Tokiais atvejais tenka ruoštis gimdymui ir spręsti kitus klausimus – kas augins po gimdymo, kaip augins, ar geriau palikti vaiką gyvybės langelyje. Būna įvairiai.
Neretai pradžioje tėvai išsigąsta, sako: „jokiais būdais ne“. Bet praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiui, jie susitaiko su realybe. Supranta, kad įvyko kažkas, ko nesitikėjo, gal ir nenorėjo, bet dabar taip yra ir reikia priimti sprendimus“, – teigė Z. Tomilinienė.
Pasak krizinio nėštumo centro vadovės, organizacija per metus gauna dar apie 30-40 laiškų, kuriuose nepilnamečiai teiraujasi dėl galimo nėštumo. Kartais kreipiasi ir vaikinai.
„Tokių užklausimų dėl baimės, ar laukiasi po nesaugių (ar net saugių) lytinių santykių mes gauname tikrai daug. Paaugliams ateina didelis nesaugumo jausmas, nes baimė pastoti netinkamu laiku apima visą žmogaus realybę, jie iš visur ieško informacijos, kuri patvirtintų, ar buvo saugu, ar nepastojo ir panašiai. Būna atvejų, kad įsitikina, jog vaiko nesilaukia ir daugiau nesikreipia“, – sakė Z. Tomilinienė.
Tačiau, lieka neaišku, ar į centrą besikreipiantys paaugliai pasidaro kokias nors išvadas ateičiai, ar tik laukia kito pavojingo karto.
„Sunku pasakyti, ar jie pasidaro išvadas apie tolimesnį elgesį, kaip išvengti ankstyvų ar/ir nesaugių seksualinių santykių. Kai kurie iš jų ieško būdų, kaip nutraukti nėštumą. Būna, kad net nežino, ar laukiasi, bet bijo, kad laukiasi ir iš karto teiraujasi, ar galime nutraukti nėštumą“, – komentavo Z. Tomilinienė.
Daugiau sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje
