Ne paslaptis, kad Ukrainoje masiškai prievartaujamos moterys ir net jaunos mergaitės. Okupantai jas seksualiai išnaudoja dešimtis kartų, veikia grupėmis, pasikeisdami. Toli gražu ne visos aukos išgyvena. Ekspertas atskleidė, ką karo lauke patiria prievartaujamos moterys ir kas lemia tokį kraugerišką rusų karių elgesį.
Prievarta – okupantų kraujo kerštas
Karo psichologas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos specialistas Andrius Jurgaitis atskleidė, kur glūdi psichologinės seksualinės prievartos kare priežastys. Jo teigimu, noras prievartauti silpnesnius žmones gimsta iš karių pagiežos, kai jiems nesiseka iškovoti pergalių fronte.
Štai rusai „smarkiai gauna į kaulus“ nuo ukrainiečių, todėl keršija darkydami Ukrainos moterų ir vaikų kūnus.
„Kada karys negali kažkaip kitaip parodyti savo galios, kai nuo Ukrainos karių gauna į kaulus, tada stengiasi kažkaip kompensuoti savo bejėgystę. Jie lygiai taip pat išgyvena intensyvias emocijas. Ką gi jie gali bausti? Silpnesnį. <...> Aš negaliu pasakyti, ar tai iš vadovybės duoda strategiją. Neatmestina ir tai, kad prievartautojai siekia išgąsdinti, įbauginti, paniekinti, pažeminti“, – kalbėjo A. Jurgaitis.
Jis minėjo, kad fronte atsidūrę rusų kariai ima psichologiškai regresuoti ir pasiekia dugną, ypač jei jų asmenybė yra menkai išvystyta.
„Karas gražus būna tik per televizorių, kur nufilmuoti gražūs veidai, žmonės, kurie stiprūs, galingi. Iš tikrųjų karas – siaubingas ir baisus. Tai yra barbariška, čia žmonės, asmenybės regresuoja. Jeigu jie patys iš savęs yra antžmogiai, antisocialai, išgamos, tai regresija ir yra iki tokių, mums atrodo taikos mąstysena, beprotiškų, nenormalių veiksmų“, – svarstė karo psichologas.
Ukrainietės patiria tai, ko nelinkėtų niekas
Portalas tv3.lt domėjosi, kaip prievartos prieš moteris aktai paveikia ukrainiečių tautą. Karo psichologas minėjo, kad ukrainiečiams dėl tokių susidorojimų su civiliais užverda kraujas.
„Orkai jokios naudos tuo nepasiekia. Taip, yra liūdna, baisu, bet tai dar labiau skatina ukrainiečių valią priešintis, gintis. Jie ir taip neatsitrauks nė per metrą, o matant prievartą tik dar labiau didėja ukrainiečių sutelktumas ir kovinė dvasia“, – įvertino A. Jurgaitis.
Taip pat jis pasakojo apie prievartaujamų moterų išgyvenimus. Siaubas, kurį jos patiria savo kailiu, gali persekioti jas visą gyvenimą.
„Tai yra trauminė patirtis, labai skaudi, žiauri. Natūralu, kad ilgam gali likti pasekmių, pavyzdžiui, potrauminio streso sutrikimas. Tai gali vesti į depresiją, suicidines mintis. Padariniai yra skaudūs, bet labai individualūs. Kartais įvyksta potrauminis augimas, kuris gali netgi labiau įkvėpti kovoti, gintis. Įvairiai gali būti“, – apibūdino karo psichologas.
Karo psichologas mato tik vieną išeitį
Viešoje erdvėje pasigirsta kritikos, kad apie seksualinius karo nusikaltimus kalbama per mažai. Paklaustas, kodėl prievartos aktai į viešumą iškyla ne taip dažnai, A. Jurgaitis atsakė, kad šie vaizdai itin sukrečia, todėl žmogaus psichika linkusi juos neigti.
„Apie karą apskritai nėra malonu kalbėti, nes tos patirtys trauminės, sunkios. Kartais mūsų psichika naudoja tokius gynybos mechanizmus, kaip neigimas ar išstūmimas, nes pačiam žmogui gali būti sunku suvokti, sunku apdoroti informaciją. Nesvarbu, kad tai ne mano istorija, ne mane prievartauja, bet ji vienaip ar kitaip rezonuoja manyje“, – kalbėjo specialistas.
Sakoma, kad istorija turi polinkį kartotis. Brutali civilių prievarta karo lauke – toli gražu ne naujovė. Sovietų kariai Atrojo pasaulinio karo metu išžagino apie porą milijonų moterų. Iš štai, XXI a. šie prievartos aktai kartojasi. Karo psichologas tai vadina „barbarizmu“.
„Kita pusė gauna žiauriai į kaulus, tai nori kažkaip atsilyginti, atkeršyti. O karys kariui nelabai gali atkeršyti. Pagal skaičius matome, kad prieš ukrainiečių karinę dvasią jie nepajėgūs kovoti. Ir atsikeršija tam, prieš ką gali. Štai moteris beginklė, tada vaikas.
Tai ne karyba, tai barbarizmas. Kai girdžiu, kad dar šnekama apie kažkokias derybas, tai aš nežinau, kaip su tokiais žmonėmis galima derėtis. Mano nuomone, juos reikia tiesiog nušluoti nuo žemės paviršiaus, sunaikinti ir utilizuoti. Tik tada ateis taika“, – mano A. Jurgaitis.
Ukrainos moterys atvyksta į Lietuvą, gimdo vaikus
Kol Ukrainoje siautėja Rusijos kariuomenė, šalies moterų tyko aibė pavojų. Tačiau net būdamos nėščios, jos sugeba iš karo zonos išvežti vaikus ir išsigelbėti pačios. Nors yra paveiktos karo siaubo, ukrainietės ypač rūpinasi vaisiaus sveikata ir trokšta pagimdyti sveiką vaikelį. Specialistai atsakė, ką išgyvena besilaukiančios karo pabėgėlės, esančios Lietuvoje.
Lietuva jau tapo užuovėja tūkstančiams ukrainiečių, kurie traukiasi nuo karo siaubo. Migracijos departamentas skaičiuoja, kad šalyje užsiregistravo per 40,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Jų gretose – dalis besilaukiančių moterų ir gimdyvių. Šios moterys Lietuvoje ieško ne tik prieglobsčio, bet ir galimybės pagimdyti sveiką kūdikį.
Ukrainiečių vaikų Lietuvoje gimsta vis daugiau. Vilniuje įvyko jau 5 gimdymai, Klaipėdoje pasaulį išvydo 2 vaikučiai, o Marijampolėje šeima susilaukė 1 kūdikio. Portalas tv3.lt domėjosi, kiek dar besilaukiančių moterų iš Ukrainos kreipėsi į šalies ligonines bei pagalbos centrus.
Klaipėdoje – du sėkmingi gimdymai
Štai Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikai priėmė du Ukrainos moterų gimdymus. Kaip pasakoja KUL Komunikacijos skyriaus vedėja Aistė Noreikaitė, į gydymo įstaigas besikreipiančioms nėščioms ukrainietėms labiausiai reikalinga akušerinė ginekologinė pagalba, konsultacijos.
„Ligoninėje gimė du pabėgėlių iš Ukrainos naujagimiai. Abiem atvejais gimdymai sklandūs, gimė sveiki berniukai. <…> Į ligoninę be minėtų dviejų gimdyvių kreipėsi 5 moterys. Joms suteiktos akušerio ginekologo konsultacijos“, – tv3.lt komentavo A. Noreikaitė.
„Džiaugiuosi, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje man buvo suteikta aukšto lygio akušerinė pagalba. Dėkoju visam draugiškam ir profesionaliam ligoninės personalui, kurie rūpinosi manimi ir mano sūnumi“, – kalbėjo pirmojo ligoninėje gimusio ukrainiečio berniuko mama Dajana.
Paklausta, ar į ligoninę kreipėsi Ukrainos moterų, kurios norėtų nutraukti nėštumą arba patyrė seksualinę prievartą karo zonoje, A. Noreikaitė atsakė, kad tokių atvejų nepasitaikė.
Atsakė, ko prašo nėščios ukrainietės
Į Lietuvą atvykusios moterys kreipiasi pagalbos ne tik į medikus, joms reikia ir psichologinio palaikymo, ir paramos būtinosiomis prekėmis. „Krizinio nėštumo centro“ projektų koordinatorė Simona Nevierienė dalijosi, kad sulaukė ne vieno pagalbos prašymo iš Ukrainos moterų.
„Į Krizinio nėštumo centrą kreipėsi 15 besilaukiančių ukrainiečių. Šios moterys kreipėsi dėl materialinės bei emocinės paramos. Centras suteikė joms pagalbą higienos priemonėmis (šampūnai, aliejukai, kremai, sauskelnės, paketai ir panašiai), rūbeliais vaikui bei joms pačioms. Besilaukiančioms davėme vežimėlių, vonelių, lovelių, auto kėdučių bei kitų vaiko auginimui reikalingų priemonių“, – pasakojo S. Neverienė.
Neretai nėščiosios iš Ukrainos būna sukrėstos psichologiškai, todėl „Krizinio nėštumo centras“ teikia ir emocinę pagalbą. Vyksta užsiėmimai grupėse, kur karo pabėgėles konsultuoja psichologas ir dula (moteris, teikianti nemedicininę pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu – aut. past.).
„Kai kurios moterys kreipėsi tik emocinės paramos. Organizuojame besilaukiančių ukrainiečių moterų savitarpio paramos grupę (nuotolinę) su psichologe ir dula. <...> Labai kviečiame moteris jungtis prie šios grupės. Planuojame ją daryti nuolatinę, vienos moterys pagimdys, gal nebeturės laiko dalyvauti, todėl gali jungtis naujos moterys.
Besilaukiančios moterys ir taip labai jautrios, o šioje karo situacijoje esančios ukrainietės dar jautresnės. <...> Norime jas pasaugoti, sukurti joms saugią erdvę“, – tv3.lt sakė „Krizinio nėštumo centro“ atstovė.
Be kita ko, į „Krizinio nėštumo centrą“ kol kas nesikreipė nė viena ukrainietė, kuri norėtų atlikti abortą arba būtų patyrusi seksualinę prievartą.
Prievarta prieš moteris – taip pat karo įrankis
Lietuvą pasiekusioms ukrainietėms reikalinga ir kitokia parama, susijusi su reprodukcine moters sveikata. Iš karo niokojamos Ukrainos sklinda vaizdai, kaip ten siaučia smurtas ir prievarta. Neretai moterys ir mergaitės tampa rusų karių seksualinės prievartos aukomis. Asociacija „Lygiai“ renka įvairią paramą Ukrainos moterims, esančioms tiek karo zonoje, tiek Lietuvoje.
Tiesa, nėra žinoma, kiek konkrečiai ukrainiečių, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pasiekia Lietuvą.
„Kadangi seksualinė prievarta yra naudojama kaip karo ginklas, o skaičiai stipriai išauga, tikimybė, kad ją patyrusių moterų atvyks/atvyko į Lietuvą yra neabejotinai didelė. <...> Šiuo metu mūsų visos pajėgos yra sutelktos į pagalbos moterims Ukrainoje rinkimą ir perdavimą, o pagalbos teikimas ukrainietėms Lietuvoje yra dar procese“, – tv3.lt pasakojo asociacijos „Lygiai“ direktorė Reda Jureliavičiūtė.
Šiuo metu organizacijos „Lygiai“ atstovai ruošia informaciją apie galimybę gauti nėštumo testus, greitąją kontracepciją ir emocinę paramą, kurią žada teikti Vilniuje ir Kaune.
„Psichologinę pagalbą teikia ir kitos organizacijos, tačiau Lietuvoje nėra institucijų tinklo dirbančio su seksualinės prievartos tema ar objektyvios pagalbos teikimo dvejojančioms ar norinčioms nutraukti nėštumą. Tikiuosi, kad pavyks bent dalimi prisidėti ir teikti tokio pobūdžio pagalbą jos norinčioms“, – papildė R. Jureliavičiūtė.
Plačiau apie renkamą paramą nuskriaustoms Ukrainos moterims galite skaityti čia.
TV3 Žinių reportaže galite sužinoti plačiau apie Bučoje prievartautus civilius:
