Kad tie mokesciai nukeliautu keliams,butu neblogai,bet didzioji dalis kaip visuomet nukeliauja ne pagal paskirty,vis truksta ir truksta,kiek besuriktu,atrodo,kaip apgaule!

Jau automobili apmokestinote 3 mokesčiais!

Pinigu nera??????????
Keliami neadekvatus mokesciai.
TAI KODEL ????
Nuoseda is vargano Lietuvos valstybes izdo kiekviena menesi atiduoda klestinciam Zeles zydu klanui po 18 milijonu euru. Ar suvokiate skaiciu ???
PO 18 MILIJONU euru !!!
KIEKVIENA MENESI !!!

o susiveikusiems šalies miškus,nera mokesčiu.

Smegenų daugiau niekam neužtenka,tik mokesčiams. Savo liaudį skalpuoja.

ko norėt kai prezikas komunistas,premjeras vagis ir aferistas,seimo skvernelis ir t.t. kgbistai

Vadinti dar vieną naują mokestį – šįkart automobilių – „normaliu sprendimu“, nes esą „Latvijoje ir Estijoje taip jau yra“, yra arba sąmoningas visuomenės kvailinimas, arba dar viena išpūsto viešojo sektoriaus cinizmo išraiška. Lietuva nėra nei Estija, nei Latvija – nei pajamų lygiu, nei viešojo sektoriaus efektyvumu.

Prieš kalbėdami apie dar vieną „solidarų“ apmokestinimą, gal pradėkite nuo savęs – nuo Seimo, ministerijų, agentūrų, savivaldybių ir valstybės įmonių. Nuo milijoninių valstybinių kontraktų, „konsultantų“ armijos, nuo 20–30 tūkstančių siekiančių vadovų algų valstybinėse įmonėse. Nuo bankų, kurie pelnosi šimtais milijonų ir dar atleidžiami nuo solidarumo mokesčio. Nuo „Ignicio“, kuris mokamosiomis algomis lenkia pusę Europos, bet nepatiria jokios atsakomybės ar ribų.

Tikra demokratija nėra tada, kai sunkia našta apkraunamas eilinis žmogus ar smulkus verslas, o privilegijuoti sluoksniai lieka neliečiami. Tikras solidarumas prasideda nuo viršaus – nuo pavyzdžio. Kol to nėra, bet koks naujas mokestis yra ne sprendimas, o sisteminės neatsakomybės įrodymas.

O dabar jūs vėl bandote primesti naują mokestį, šį kartą – automobiliams. Argumentas: „kitur jau yra“. Bet kitur ir sveikatos apsauga prieinama visiems, švietimas stipresnis, valstybinis aparatas mažesnis ir efektyvesnis. Tai ar lyginame save iš tikrųjų? Ar tiesiog parankiai pasirinktas pretekstas spausti dar stipriau tą, kuris jau ir taip vos tempia?

Kalbant atvirai – žaidžiate labai pavojingą žaidimą. Demokratijos vardu grūdate žmonėms vis naujas naštas, tuo pat metu saugodami savus rezervatus. Ir jei tokia „valstybė“ bei tokia „solidarumo“ samprata taps norma, tik laiko klausimas, kada kantriausia visuomenė pasakys „gana“. Nes kai valdžia atitrūksta nuo realybės – sugrįžimas į ją dažnai būna labai skausmingas.

Jūs labai rimtai rizikuojate prisižaisti.

jau galvojau, kad durnesnių už buvusius bukalaurus būti negali, pasirodo klydau

linguok nx iš čia

Vadinti dar vieną naują mokestį – šįkart automobilių – „normaliu sprendimu“, nes esą „Latvijoje ir Estijoje taip jau yra“, yra arba sąmoningas visuomenės kvailinimas, arba dar viena išpūsto viešojo sektoriaus cinizmo išraiška. Lietuva nėra nei Estija, nei Latvija – nei pajamų lygiu, nei viešojo sektoriaus efektyvumu.

Prieš kalbėdami apie dar vieną „solidarų“ apmokestinimą, gal pradėkite nuo savęs – nuo Seimo, ministerijų, agentūrų, savivaldybių ir valstybės įmonių. Nuo milijoninių valstybinių kontraktų, „konsultantų“ armijos, nuo 20–30 tūkstančių siekiančių vadovų algų valstybinėse įmonėse. Nuo bankų, kurie pelnosi šimtais milijonų ir dar atleidžiami nuo solidarumo mokesčio. Nuo „Ignicio“, kuris mokamosiomis algomis lenkia pusę Europos, bet nepatiria jokios atsakomybės ar ribų.

Tikra demokratija nėra tada, kai sunkia našta apkraunamas eilinis žmogus ar smulkus verslas, o privilegijuoti sluoksniai lieka neliečiami. Tikras solidarumas prasideda nuo viršaus – nuo pavyzdžio. Kol to nėra, bet koks naujas mokestis yra ne sprendimas, o sisteminės neatsakomybės įrodymas.

O dabar jūs vėl bandote primesti naują mokestį, šį kartą – automobiliams. Argumentas: „kitur jau yra“. Bet kitur ir sveikatos apsauga prieinama visiems, švietimas stipresnis, valstybinis aparatas mažesnis ir efektyvesnis. Tai ar lyginame save iš tikrųjų? Ar tiesiog parankiai pasirinktas pretekstas spausti dar stipriau tą, kuris jau ir taip vos tempia?

Kalbant atvirai – žaidžiate labai pavojingą žaidimą. Demokratijos vardu grūdate žmonėms vis naujas naštas, tuo pat metu saugodami savus rezervatus. Ir jei tokia „valstybė“ bei tokia „solidarumo“ samprata taps norma, tik laiko klausimas, kada kantriausia visuomenė pasakys „gana“. Nes kai valdžia atitrūksta nuo realybės – sugrįžimas į ją dažnai būna labai skausmingas.

Jūs labai rimtai rizikuojate prisižaisti.