Gandai Briuselyje sklinda greitai. Kalbama, kad ES Komisijos vadovė Ursula von der Leyen gali keisti darbą ir imti vadovauti NATO. Toks gandas yra gana logiškas. Ji palaiko gerus darbinius santykius su Vašingtonu. Ji yra buvusi gynybos ministrė. O kaip Europos Komisijos pirmininkė, ji turi patirties dirbant su dauguma NATO vyriausybių vadovų. Be to, jei ji būtų išrinkta, ji taptų pirmąja Aljanso lydere moterimi.
Kalbos, kas vadovaus NATO pastarosiomis savaitėmis tapo vis garsesnės, nes dabartinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasitraukia rugsėjo pabaigoje.
Tačiau, pasak NATO ir Komisijoje dirbančių asmenų, gandai labiau išreiškia norus nei realias užuominas apie laukiantį Ursula von der Leyen darbo pakeitimą. Nėra jokių įrodymų, kad von der Leyen domisi šia pozicija, o Briuselio gyventojai nesitiki, kad ji pasitrauks nepasibaigus pirmajai ES komisijos vadovo kadencijai 2024 m.
Panašus gandų triukšmas kyla ir aplink Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte – ilgametį lyderį, kuris tinka būti NATO vadovu, bet tvirtina, nenorįs šio darbo. Šios spėlionės iliustruoja, kaip Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė NATO ir tai, kas gali jai vadovauti.
Karas Aljansui tapo pagrindiniu klausimu, o ir dėmesio labai padaugėjo, todėl darbas tapo politiškai jautresnis ir svarbesnis nei anksčiau. Sąjungininkai staiga daug atsargiau žiūri į tai, kas gali kilti ant pakylos ir kalbėti jų vardu.
Trumpai tariant, gandai sklinda, bet realių žingsnių dar nesimato. „Kuo daugiau pavardžių, tuo aiškiau, kad nėra kandidato“, – sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas, norėjęs likti anonimišku. Antrasis aukšto rango Europos diplomatas sutiko: „Yra daug kalbų užnugaryje, bet nėra aiškaus, visus tenkinančio kandidato“.
(Labai) trumpas sąrašas
Briuselio biurokratų teigimu, kitas NATO vadovas turi būti europietis, galintis glaudžiai bendradarbiauti su visais, kurie yra Baltuosiuose rūmuose. Bet tai dar ne viskas. Kitas NATO vadovas turi būti toks, kuris palaikytų Ukrainą, bet nebūtų vanagas, reikia, kad sąjungininkės nebijotų, jog NATO vadovas ims provokuoti rusus.
Be to, asmuo turi turėti tam tikrą statusą, patirtį, labiausiai tiktų buvęs valstybės ar vyriausybės vadovas, toks, kuris gali sulaukti vieningos 31 sostinės ir, svarbiausia, JAV paramos.
Kandidatų atitinkančių šiuos norus sąrašas nėra ilgas. Von der Leyen jame tikrai yra, tačiau yra keletas kliūčių, trukdančių jai kandidatuoti. Pirmoji yra tiesiog laikas. Jei Stoltenbergas, kaip planuota, rudenį paliks pareigas, bus likę tik metai tiki von der Leyen kadencijos Komisijoje pabaigos 2024 m.
Ji netgi gali siekti kitos penkerių metų kadencijos. „Nemanau, kad keis darbą nepasibaigus savo kadencijai“, – sakė vienas aukšto rango Komisijos pareigūnas.
Sklando gandai, kad dabartinio NATO vadovo gali būti paprašyta pasilikti šiek tiek ilgiau, kad vėliau galėtų postą užimti toks žmogus, kaip von der Leyen.
„Jei Stoltenbergo terminas bus pratęstas iki kitos vasaros, Ursula von der Leyen kandidatūra atrodytų logiška“, – sakė trečias aukšto rango Europos diplomatas. Tačiau praėjusią savaitę duodamas interviu Politico, Stoltenbergas sakė, kad nori grįžti namo.
NATO vadovas šiame poste dirba daugiau nei aštuonerius metus, o tai yra antra ilgiausia kadencija per septynių dešimtmečių aljanso istoriją. Paklaustas apie kalbas, kad gali dar likti, generalinis sekretorius sarkastiškai atšovė: „Visų pirma, pasaulyje yra daug daugiau klausimų, kurie yra svarbesni už tai. Mano planas yra grįžti į Norvegiją, jau seniai esu čia“.
Aljansas šiuo klausimu yra susiskaldęs. Kai kurios šalys, ypač nepriklausančios ES, norėtų priimti greitą sprendimą, kad tai nesutaptų su ES 2024 m. rinkimais. Matyt baiminamasi, kad NATO taps „paguodos prizu platesnėje Europos politikoje“, lyderiams derantis dėl to, kas vadovaus pagrindinėms ES institucijoms.
Kitas von der Leyen iššūkis būtų Vokietijos pasiekimai gynybos išlaidų srityje ir jos pačios, kaip Vokietijos gynybos ministrės, rezultatai. Prieš dešimtmetį NATO šalys įsipareigojo iki 2024 m. gynybai skirti 2 procentus nuo savo BVP. Tačiau Vokietija, nepaisant to, kad yra didžiausia Europos ekonomika, nesiekia tos ribos, net praėjusiais metais paskelbusi apie 100 milijardų eurų fondą savo modernizavimui.
Be to, kai kurie stebėtojai sako, kad von der Leyen turi prisiimti atsakomybę už gana prastą Vokietijos gynybos būklę. Vokietijos vyriausybės požiūriu, von der Leyen išlaikymas prie Komisijos vairo taip pat gali būti didesnis prioritetas nei NATO.
ES vykdomoji valdžia, be abejo, yra galingesnė už NATO vadovą Europoje, stumdama politiką, kuri turi įtakos beveik kiekvienam gyvenimo aspektui. Komisija oficialiai atmeta bet kokias spėliones. „Komisijos vadovė nėra kandidatė į NATO generalinio sekretoriaus pareigas“, – Politico sakė Komisijos atstovas. „Ir ji nekomentuoja spėlionių“.
Kas dar gali kandidatuoti?
Kaip ir von der Leyen atveju, neaišku, ar kiti žmonės, minimi tarp galimų kandidatų, taip pat norėtų ir galėtų tapti naujaisiais NATO vadovais. Nyderlandų ministras pirmininkas Rutte atmetė spėliones apie NATO vadovo poziciją ir sausį žurnalistams sakė, kad nori „visiškai palikti politiką ir daryti kažką visiškai kitokio“. Premjero atstovas spaudai šią savaitę pakartojo, kad jo nuomonė nepasikeitė.
Tačiau viešai neatskleista informacija sako, kad Nyderlandų lyderis neturėtų būti per greitai nurašytas. Eidama pareigas nuo 2010 m., Rutte turi didelę patirtį dirbant su viso aljanso lyderiais ir palaiko glaudžius transatlantinius ryšius. Nyderlandai taip pat yra gana stiprūs gynybos srityje – jie buvo vieni didžiausių Europos donorių Ukrainai, tačiau ne tokie pikti, kaip rytiniame flange esančios šalys.
„Rutte vardas vis iškyla, – sakė aukšto rango Europos diplomatas, – bet jokio judėjimo šiuo klausimu, tik paskalos“.
Kiti kartais minimi, kaip galimi kandidatai: Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez, o kiek mažesniu mastu – Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as, Kanados vicepremjerė Chrystia Freeland, Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas ir Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputová.
Tačiau nepaisant apkalbų, pareigūnai pripažįsta, kad daugelis šių pavardžių šiuo metu nebūtų politiškai patogios. Pavyzdžiui, Kallas yra suvokiama, kaip pernelyg griežta ir Rusijos atžvilgiu piktai nusiteikusi vadovė. Ir atvirkščiai, Kanada ir kai kurios Pietų Europos šalys aljanse laikomos tomis valstybėmis, kurios atsilieka savo investicijomis į gynybą. Be to, kai kurios sostinės prieštarautų ne ES kandidatui, o tai apsunkintų Wallace'o kandidatūrą.
Todėl aukšto rango asmuo iš šiaurinės ar vakarinės ES valstybės yra labiausiai tikėtinas variantas. Tačiau kol kas, kas bus tas asmuo, neaišku. Visgi pareigūnai turi terminą: kasmetinis NATO viršūnių susitikimas liepos mėnesį.
„Arba bus paskelbtas naujas generalinis sekretorius, arba Jenso Stoltenbergo mandatas bus pratęstas“.
Ar Šimonytės kandidatūra svarstoma?
Prieš kelis mėnesius „Financial Times“ rašė, kad kitų metų NATO viršūnių susitikimo šeimininkė Lietuva, stumia savo ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę tapti naująja Vakarų karinio aljanso vadove.
Tiesa, Lietuvos premjerė būtų tik viena iš daugelio potencialių kandidatų. Pareigūnai Vilniuje mano, kad jau atėjo laikas NATO generalinį sekretorių rinkti iš rytinio NATO flango narių tarpo.
Kalbama, kad nauja Aljanso sekretorė turėtų būti moteris, kuri pakeistų Jensą Stoltenbergą, jo kadencija buvo pratęsta vieneriems metams kovą ir baigiasi 2023 metų rugsėjį.
Pati I. Šimonytė tokių kalbų nenorėjo komentuoti. „Jokių komentarų šia tema. Jokių“, – žiniasklaidai yra sakiusi Lietuvos premjerė.
Lietuva dešimtmečius laikosi griežtos diplomatinės linijos Rusijos atžvilgiu. Šalies žvaigždė sužibo ir Vašingtone, kai ji ėmėsi remti Taivaną ir pasipriešino Kinijai.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad palaikytų premjerės I. Šimonytės kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, jei ji būtų svarstoma.
