Tuo tarpu absoliuti dauguma nukentėjusių žmonių dėl smurto artimoje aplinkoje yra moterys, dažniausiai jos nukenčia nuo sugyventinio, sutuoktinio ar tėvo.
„Kas labai svarbu paminėti, kad tik 14 proc. nukentėjusiųjų yra neblaivūs asmenys“, – teigia M. Akelaitis, pabrėždamas, kad duomenys yra ilgalaikiniai ir mažai keičiasi.
Spaudos konferenciją surengė Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė, kuri kartu su kolegomis Seime yra pateikusi siūlymą įteisinti smurto lyties pagrindu sąvoką įstatyme. Pasak parlamentarų, sąvokos įteisinimas reikštų pripažinimą, kad esminė smurto problema yra neigiamos nuostatos moterų atžvilgiu visuomenėje. Ne alkoholis, o neigiamos nuostatos, kurias alkoholis atpalaiduoja.
„Lietuvoje tokios frazės kaip „moteris buvo išprievartauta, nes pati gėrė ir raitėsi“ nuskamba net ir iš atsakingų pareigūnų lūpų. Mūsų kasdienybėje smurto formų yra įvairių ir to užglaistymo ar noro užglaistyti yra labai daug. Tai reiškia, kad smurtas lyties pagrindu arba smurtas labiausiai prieš moteris nėra iki galo įsisąmonintas. Jeigu mes atsisuksime į tautosaką, tai rasime tokius pasakymus „ožka ne gyvulys, o boba ne žmogus“, „boba iš ratų, ratams lengviau“, bet tautosaka yra paveldas, kuris nusako tendenciją visuomenės vystymosi. Bet šiandien mes matome daugybę kitų apraiškų. Paaiškinimų, kad berniukas tampo už kasų, nes kibina, kas vėliau paaugus tampa „muša, nes myli“. Arba moters persekiojimas, sekimas į darbą ar iš jo, reikalavimas, pasiaiškinti, kur ji buvo, gal ji buvo parduotuvėje, nes grįžo nelaiku namo, telefono tikrinimas, išvaizdos ir rūbų kontroliavimas taip pat dažnai aiškinama, kad juk normalus vyras pavyduliauja“, - pastebėjo M. Danielė.
„Smurto lyties pagrindu sąvokos įtraukimas yra svarbus ne tik pačiam pokyčiui visuomenėje, ne tik fiksuoti dokumentuose ar įrašyti į įstatymo raidę, bet įsirašyti šį pokytį į savo galvas“, - teigia Laisvės partijos atstovė.
Seimas antradienį svarstys Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo naują redakciją, kuriame atsiranda apsaugos nuo smurto orderis. Įteisinus orderį esant rizikai, kad šeimoje bus panaudotas smurtas, policijos pareigūnas galės skirti apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų. Per šį laikotarpį potencialus smurtautojas bus priverstas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesvarbu, kad gyvenamoji vieta priklauso jam nuosavybės teise, negalės lankytis smurto pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, privalės nesiartinti prie smurto pavojų patiriančio asmens ar kartu gyvenančių žmonių ir nebendrauti.
2011 metais priimtu įstatymu smurtas artimoje aplinkoje buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių nusikalstamų veikų, todėl aukos interesams ėmė atstovauti valstybė, nukentėjusiems nebereikėjo rašyti skundų, pradėjo veikti specializuotos pagalbos centrai, policijos pareigūnai, teisėjai, prokurorai buvo apmokyti atpažinti smurtą.
Bet Lietuvoje susiklostė gana nelanksti aukų apsaugos praktika. Norėdami apsaugoti aukas tyrėjai dažniau rinkdavosi sulaikyti galimą kaltininką, pradėti ikiteisminį tyrimą ir spręsti kardomosios priemonės klausimą, net ir tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Todėl procesas pakrypo į tai, kaip rasti įrodymų, nubausti įtariamą smurtautoją, užtikrinti nekliudomą ikiteisminį tyrimą, nei kaip kuo greičiau ir efektyviau padėti aukai.
Naujasis apsaugos nuo smurto orderis būtų nukreiptas į greitą aukos apsaugą nepaisant to, ar ikiteisminis tyrimas pradedamas, ar ne.
Tačiau dalis parlamentarų iš Laisvės partijos, konservatorių ir socialdemokratų siūlo būtinai įteisinti smurto lyties pagrindu sąvoką, kad valstybė pagaliau pripažintų, jog nuo smurto šeimose dažniausiai kenčia moterys, o to priežastis – neigiamos nuostatos moterų atžvilgiu, lyčių lygybės neužtikrinimas.
