Tai įrašyta tarp teigiamų švietimo sistemos pokyčių Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuriai pirmadienį pritarė Ministrų kabinetas. Ataskaita toliau bus svarstoma Seime.
„Sustiprintas mokyklų tinklas: neliko jungtinių klasių, kuriose kartu mokėsi 5–8 klasių mokiniai; reorganizuotos mažos mokyklos (mažesnės nei 60 mokinių), kuriose sunku užtikrinti visiems vienodai geras sąlygas“, – sakoma Vyriausybės ataskaitoje.
Taip pat nuo šių mokslo metų sudaromos ne mažesnės kaip 12 mokinių gimnazijų (9–12) klasės, anot dokumento, taip siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas galimybes mokytis norimų dalykų ir pasirengti pasirinktoms studijoms aukštojoje mokykloje.
Ataskaitoje nurodoma, kad tinklo pertvarkai iš viso skirta 14 mln. eurų, didžiausia lėšų dalis panaudota mokinių pavėžėjimui užtikrinti, ugdymo priemonėms pirkti ir ugdymo aplinkai gerinti.
Ataskaitoje taip pat minimas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kuriuo tinklo pertvarkos kriterijai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, kadangi nustatyti ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu, ir žadama teikti atitinkamas Švietimo įstatymo pataisas.
Vyriausybė laikosi pozicijos, kad KT savo nutarimu nepaneigė „mokyklų tinklo kriterijų ir svarbos siekti prieinamo kokybiško švietimo ir jį išlaikyti, kad mokiniams būtų pasiūlyti pasirinkimai ugdymo plane ir taip nebūtų apribotos mokinių galimybės mokytis jų norimų dalykų, atitinkamai – rinktis norimo profesinio kelio“.
KT balandžio pabaigoje paskelbtu nutarimu konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.
Į KT dėl mokyklų tinklo kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.
Dalis opozicijos atstovų kritikuoja tinklo pertvarką, teigdami, kad mokyklų tinklas negali būti formuojamas remiantis vien kiekybiniais kriterijais, t.y. moksleivių skaičiumi, nenumatant kokybinių kriterijų, o naikinant mažąsias mokyklas vaikams atokiuose regionuose neužtikrinamos lygios sąlygos mokytis.
Nuo pernai metų rugsėjo Lietuvoje neliko jungtinių 5–8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Iš viso šalyje mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos – devyniomis mažiau nei ankstesniais mokslo metais.