Ateityje naujosios eismo kontrolės sistemos padės ne tik reguliuoti greitį, bet ir užtikrinti, kad eisme nedalyvautų techniškai netvarkingos transporto priemonės – bus tikrinama, ar transporto priemonė apdrausta, ar atlikta techninė apžiūra, ar sumokėtas kelių naudotojo mokestis, tv3.lt naujienų portalui pasakojo Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas.
Greičio matuokliai
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos (sektoriniai greičio matuokliai), kuriomis skaičiuojamas vidutinis transporto priemonių greitis.
Šios sistemos veikimo principas yra paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir pravažiavimo pro ją laiką, o kita – užfiksuoja tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų, ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį (įskaitant ir greičio pokyčius ruože).
Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, duomenys išsiunčiami į Administracinių nusižengimų registrą, kur suformuojamas pažeidimo protokolas.
Kurį laiką pranešimai bus siunčiami tokia pat tvarka, kaip ir užfiksavus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu. Nuo kitų metų turėtų pradėti veikti automatinė nusižengimų protokolų formavimo sistema, leisianti pagreitinti vairuotojų informavimo procesą.
Planuojama, kad 2019 m. bus įrengta 50 vidutinio greičio kontrolės ruožų ir 30 momentinių greičio matuoklių valstybinės reikšmės krašto keliuose.
Greičio kontrolės įrenginiai bus diegiami atsižvelgiant į eismo saugos požiūriu problemines vietas/ruožus. 2019m kartu su kelio A1 ruožo Vilniu-Kaunas rekonstrukcija bus pradėtos rengti greičio valdymo sistemos.
Daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema
Šio projekto pagrindinis tikslas – užtikrinti saugų eismą ir kad kelias bei jo statiniai tarnautų visuomenei kiek galima ilgesnį laiką.
Daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS) jau yra įdiegtos ir veikia trijuose intensyvaus eismo ruožuose: greitkelyje Vilnius–Kaunas ties Kauno mariomis, kelyje „Via Baltica“ tarp Kalvarijos ir Lietuvos–Lenkijos sienos bei kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis ties Jonava.
Ši sistema pasveria automobilius, fiksuoja jų gabaritus, nuskaito automobilių valstybinius numerius, renka statistiką apie eismo intensyvumą.
Šios sistemos renkami duomenys galės būti taikomi tikrinti, ar sumokėtas kelių naudotojo mokestis, ar transporto priemonė yra apdrausta, turi galiojančią techninę apžiūrą.
Ateityje pažeidimų kontrolės sistema nustatys transporto priemonių svorį, tai, ar viršijamas ašių apkrovas. Taip pat gebės pateikti informaciją apie didžiagabarites transporto priemones, važiuojančias keliais be leidimo. Be to, rinks duomenis apie policijos, valstybės sienos apsaugos, muitinės tarnybų ieškomas transporto priemones, eismo srauto greitį, intensyvumą, transporto priemonių rūšis, jų maršrutus.
Elektroniniai kelio ženklai
Elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, kuriuose rodomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai, padedantys vairuotojams įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį.
Šie ženklai papildomai riboja leistiną greitį tik tada, kai susidaro rizikinga situacija. Jie įrengiami vietoje nuolatinių greičio ženklų ties įvažiavimais į magistralę ir ties apsisukimais ir riboja greitį transporto priemonėms, taip užtikrinant sklandų eismą ir tikslingą greičio ribojimą.
Įvertindama eismo sąlygas konkrečioje kelio dalyje, išmanioji sistema pagal nustatytus automatinio veikimo algoritmus gali riboti leistiną greitį.
Toks pažangus eismo valdymo būdas, kai leistinas greitis ribojamas pagal susidariusią situaciją, Lietuvos keliuose įdiegtas iš viso dešimtyje vietų.
Kartu su elektroniniais ženklais taip pat diegiami ir jutikliai, stebintys eismo srautus konkrečiose kelio vietose.
Oro sąlygų stebėjimo įranga fiksuoja kelio dangos būklę, dangos temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus.
