„Neseniai buvo paskelbtas tyrimas, kur paaiškėjo, kad 21 proc. vokiečių nemato jokios karinės grėsmės iš Rusijos, o 40 proc. mato tik nedidelę karinę grėsmę iš Rusijos. Tai verčia susimąstyti“, – pirmadienį Seime kalbėjo Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos regionams Matthiasas Lüttenbergas.
Į tai sureagavo ir S. Nanni iš Žaliųjų partijos, paminėjusi Vokietijoje populiarumą įgyjančią kraštutinę dešinę, kuri remiasi vokiečių visuomenės dalimi, nematančia jokių grėsmių iš Rusijos.
Brigados klausimas buvo pakibęs ant plauko
Seime vykstant bendrai Lietuvos ir Vokietijos forumo konferencijai, tuo pat metu Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Lietuva turi parengti visą infrastruktūrą brigados atvykimui iki 2026 m. pabaigos, šiuo metu mūsų šalyje yra dislokuotas tik vadovavimo elementas, vyksta bendros karių pratybos.
Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimas mūsų šalyje ilgai buvo pakibęs ant plauko. Dar dirbant buvusiai Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht buvo galvota, kad Lietuvoje turi būti tik brigados vadovavimo elementas, galbūt dalis ginkluotės, o pati brigada esą būtų galėjusi atvykti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo apie kilusią grėsmę.
„Anksčiau buvo kalbėta, kad užteks 10-ies dienų. Čia turėsime vadovavimo elementą ir jeigu žvalgyba parodys raudonas lemputes, brigada atvyks per 10 dienų. Mes turėjome Lietuvoje žmonių, kurie teigė, kad to pakaks, kad 10 dienų visai gerai. Ir dabar mes turime sprendimą, kad brigada bus vietoje ir ne rotaciniu principu, bet taip trejiems metams, vėl trejiems metams ir taip toliau. Tai strateginis pokytis, sakyčiau, netgi stebuklas“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Prieš metus Lietuvoje išties buvo labai daug dramos dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Vokiečiams nenorint konkrečiai įsipareigoti, valdančiojoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje kilo didelių nesutarimų.
Neformaliuose pokalbiuose krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys buvo kaltinami ambicijos stoka, nenoru paspausti partnerių ir paaiškinti jiems apie grėsmę, kurią Lietuva jaučia. Kitoje pusėje klausimą kėlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – jie laikėsi pozicijos spausti partnerius, nenustoti aiškinti apie Lietuvos geopolitinę situaciją.
Įtampa išaugo iki tiek, kad Vokietijos ambasadorius Lietuvai Matthias Sonnas atvirai papriekaištavo Lietuvai, jog kilusios diskusijos žeidžia jo šalį. Seime prieš metus vykusioje Lietuvos-Vokietijos forumo diskusijoje dalyvavęs ambasadorius pareiškė, kad Lietuvoje vykusios kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą. Diplomatas pabrėžė, jog Lietuvoje kilę debatai dėl brigados įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją.
Naujasis gynybos ministras O. Pistoriusas iš pradžių irgi tvirtai nenurodė apie brigados dislokavimą Lietuvoje, bet savo poziciją staiga pakeitė šių metų birželį, kai lankydamasis Lietuvoje viešai paskelbė, jog jo šalis yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą NATO sąjungininkės teritorijoje.
Perspėjo: Vokietija ir Lietuva dar nesupranta viena kitos
Nepaisant šiuo metu džiugios nuotaikos, kad brigada bus dislokuota Lietuvoje, kai tik mūsų šalis sukurs visą reikiamą infrastruktūrą, Vokietijos parlamentarė iš Žaliųjų partijos S. Nanni perspėjo, jog kliūčių vis dar esama.
„Mes turime investuoti į širdis ir protus abiejose pusėse. Ponas M. Lüttenbergas paminėjo, jūs irgi užsiminėte apie kraštutinę dešinę, augančią Vokietijoje. Tai tikrai turi daug bendro su draugystės misija, apie kurią užsiminė ponas Dominicas Otto. Tai reiškia suprasti vienas kitą. Bet mes vis dar nesame to pasiekę tarp lietuvių ir vokiečių. Mes nesuprantame vieni kitų iki galo, mes neturime panašaus suvokimo apie grėsmę, ateinančią iš Rytų. O tai yra visų problemų ir iššūkių šaltinis: iššūkių, su kuriais susidūrėme per paskutinius dvejus metus ir susidursime ateinančiais metais. Turime ties tuo dirbti“, – teigė S. Nanni.
D. Otto yra Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas ir konferencijoje trumpai užsiminė, kad yra čia su draugystės misija.
Savo ruožtu Vokietijos parlamentarė S. Nanni referavo į M. Lüttenbergo paminėtą apklausą, kuri rodo, jog Vokietijos visuomenė nėra iki galo įsisąmoninusi apie Rusijos grėsmę ir kad ši šalis realiai gali pasiryžti kariauti prieš NATO. Negana to, Vokietijoje populiarėja kraštutinės dešiniosios jėgos, kurios tradiciškai yra gana draugiškos Rusijai ir jos lyderiui Vladimirui Putinui.
„Aš turiu žinutę jums visiems: tai tikrai istorinis sprendimas, bet tai ateis su istoriniais iššūkiais. Aš tikrai prašau jūsų priimti pagrindinę esmę labai rimtai, nes tai pakloja pagrindą platesniam paveikslui. Prašau nepriblokšti žmonių istorinėmis dimensijomis ignoruojant dalykus, kurie svarbūs jūsų visuomenei, čia esantiems mūsų kariams ir visuomenei Vokietijoje. Taigi aš sakau, ne pasitikėti procesu, bet valdyti procesą. Ir jeigu tai darysime, galėsime suvaldyti dešiniuosius ekstremistus Vokietijoje, nes jie kliaujasi nuostata, kuria tiki ir dalis Vokietijos visuomenės, kad iš Rusijos nekyla jokia grėsmė“, – savo baimes paaiškino S. Nanni.
