Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė sakė, kad Lietuvoje, nors ir nėra daug porų, siekiančių sudaryti partnerystę, šalyje veikia ganėtinai stipri teisinė sistema. Nuo šiol poros galės kreiptis į teismą dėl partnerystės registravimo, tačiau yra niuansų – ypač turtinių teisių atžvilgiu.
„Turbūt Lietuvoje nėra tiek ir tų porų, kurios norėtų sudaryti partnerystę, Lietuvoje vis dėlto yra pakankamai funkcionuojanti teisinė sistema ir pakankamai teisėjų, kurie gali įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą.
Nuo šiol poros galės keliauti į teismą ir jis iš esmės įpareigos instituciją ir, matyt, kažkokią praktiką suformuos, su kuria turės registruoti partnerystę. Aš spėčiau, kad turbūt tai bus civilinė metrikacija. Tai čia yra geroji sprendimo dalis, išskyrus tam tikras turtines teises, kurios yra toje pačioje civilinių kodekso dalyje, kurią jūs citavote. Tokia partnerystė, iš esmės, turinio prasme, yra turtoka.
Turbūt reikia kalbėti apie tai, kad Lietuvos teisės aktuose Seimo nariai numato, kad ta partnerystė kažkada atsiras. Yra teisės aktų ir ne tiek jau mažai, kuriuose yra minimi partneriai, registruota partnerystė ir taip toliau“, – kalbėjo laidoje ji.
Registruotoje partnerystėje gyvenantys žmonės turės gauti kažkokias teises
Anot J. Juškaitės, įregistruotoje partnerystėje gyvenantys asmenys tam tikrais atvejais gali įgyti teises, tačiau kartu su jomis atsiranda ir įsipareigojimai vienas kitam.
„Spėčiau, kad tokiais atvejais, kuriuose partnerystė yra paminėta, registruotoje partnerystėje gyvenantys žmonės turės teisę gauti kažkokias teises, bet pabrėžčiau dar tai, kad teisės visada ateina ir su pareigomis.
Vadinasi, jeigu gauni teisę, įsipareigoji ir prieš kitą asmenį. Čia vienas aspektas. Ir dar vėlgi, Seimo nariai turbūt tikrai palinksės ir pritars, kad partnerystė niekaip nėra minima prie tokių klausimų, kaip paveldėjimas, susižinojimas apie sergantį partnerį ar partnerę“, – paaiškino specialistė.
Vaikų klausimas – neįtrauktas į partnerystės teisinį reguliavimą
Pašnekovė pažymi, jog svarbūs klausimai, tokie kaip paveldėjimas, informacija apie sergančią antrąją pusę ar vaikų klausimai, šiuo metu nėra įtraukti į partnerystės teisinį reguliavimą ir turės būti sprendžiami atskiru įstatymu ateityje.
„Taip pat partnerystė nėra minima prie vaikų. Taigi, tie esminiai klausimai, kuriuos mes sprendėme praėjusią kadenciją ketverius metus ir dabar jau nepilnus metus, apie kuriuos diskutuojame, Konstitucinio teismo nutarime nesprendžiami.
Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad šiuos klausimus, vis dėlto, vienokia arba kitokia apimtimi, turės spręsti ir priimti – ar tai būtų partnerystės įstatymas, ar civilinės sąjungos įstatymas, ar kažkoks kitoks“, – kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
Konstitucinio Teismo nutarimas aiškiai atmeta artimo ryšio įstatymą kaip netinkamą teisinio reguliavimo formą partnerystei.
„Ir paskutinis dalykas, ką norisi pasakyti, kad Konstitucinio teismo nutarimas aiškiai sako, kad prezidento ir kai kurių partnerystėje oponuojančių asmenų siūlomas artimo ryšio įstatymas, tai yra sutartimi grįstas reguliavimas, neatitinka konstitucijos.
Galiu net pacituoti, kad santuokos nesudariusioms asmenų poroms deramo teisinio pripažinimo neužtikrina pakankamos jų privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos, neužtikrina oraus tos pačios lyties asmenų, šeimų pripažinimo“, – pasidalijo ji.
Kaip dėl partnerystės įstatymo teisinio reguliavimo įsitrauks Seimas?
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis kalbėjo, kad Frakcijos viduje nėra aiškios ar vieningos pozicijos dėl partnerystės klausimo. Taip pat pabrėžiama, jog Konstitucinio Teismo sprendimas atskleidė civilinio kodekso 15 skyriaus teisinį netobulumą, klaidas.
„Yra labai įvairių nuomonių ir daug komentarų, apart premjero ar frakcijos pirmininko net ir nebuvo teigta iš frakcijos narių. Kiek tai susiję su valia, aš norėčiau pabrėžti ponios Juškaitės vieną aspektą.
Ką Konstitucinio teismo sprendimas dar taip pat, tam tikra prasme užkodavo, kad ta teisinė situacija būtų tokia, kokia ji yra, po šito sprendimo. Šiuo metu 15 skyrius, civilinio kodekso, trečia dalis, yra teisiškai netobulas. Turiu omenyje, kad yra bent dvi klaidos, kadangi ten kalbama apie sugyventinius, o šalia apie sutuoktinius.
Tai tiesiog yra „Infolex“ sistemoje teigiama, kad čia, veikiausiai, įstatymų leidėjas klaidą padarė, tačiau – bet kokiu atveju pokyčiai turės būti“, – atkreipė dėmesį politikas.
Seime: skirtingi požiūriai dėl partnerystės teisinių klausimų
Seime egzistuoja skirtingi požiūriai į partnerystės teisinį reguliavimą – nuo labai siauro modelio iki koncepcijos, artimos civilinei sąjungai. Konstitucinio Teismo sprendimas vertinamas kaip teigiamas žingsnis.
„Dabar, kur yra pagrindinis kampas, kad vienu metu iš kelių Seimo galų eina visiškai skirtingos koncepcijos, kur link turi judėti [šis partnerystės sprendimas]. Ir viena yra ta koncepcija, kur, pavyzdžiui, „Nemuno Aušros“ atstovų ir, kaip suprantu, iš demokratų, eina be galo siauras partnerystės modelis.
Iš kitos pusės, daugiau, mažiau eina modelis, kuris artėtų link civilinės sąjungos, kaip praeitą kadenciją teigta, bet galbūt su tam tikrais pakeitimais, nes, vėlgi, jis buvo irgi pakankamai netobulas. Todėl tą „status quo“ mes galime įvardinti taip, kad Konstitucinio Teismo sprendimas yra sveikintinas, įstatymo leidėjus įdedantis į poziciją“, – paaiškino L. Šedvydis.
Esminės dalys, kurios partnerystės įstatyme nėra dar išspręstos
Pasak socialdemokrato, Konstitucinio Teismo sprendimas neapima svarbių klausimų, tokių kaip paveldėjimas, ar teisė į informaciją apie partnerio sveikatą. Taip pat išreiškiamas susirūpinimas, jog Seime gali būti bandymų apeiti ar sumenkinti šį sprendimą, todėl yra siekiama nuoseklaus teisinio reguliavimo.
„Esminės dalys, kurios nėra išspręstos, tai yra paveldėjimas, tarpusavio išlaikymas, teisių asmens sveikatos priežiūros įstaigose gauti informaciją.
<...> Tai mano tokia išvada, kad Seimas turės judėti ir labai svarbu aiškiai susitarti, kokia kryptimi. Mano nuomone, yra taip, kad Seime bus tokių asmenų, kurie visais įmanomais būdais bandys per šonus kažkaip atsukti visą šitą Konstitucinio teismo sprendimą.
Kadangi būta politinių jėgų, kur jau kalbėjo apie tai, kad Konstitucinis teismas kažką neteisingo padarė, užėmė kažkokias, jų nuomone, neteisingas pozicijas“, – komentavo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Aktualusis interviu“ galite klausytis čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
