Šiuo metu beveik akivaizdu, kad Seime nepavyks surinkti 85 balsų norint paskelbti priešlaikinius Seimo rinkimus. Taigi peršasi išvada, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybės atsistatydins liepos mėnesio viduryje.
Po Vyriausybės atsistatydinimo prezidentas Gitanas Nausėda turėtų pavesti I. Šimonytės ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas arba pavesti vienam iš ministrų eiti premjero pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kaip teigia buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, laikina Vyriausybė gali dirbti be laiko apribojimų.
Tačiau ką pasirinks konservatoriai? Kaip teigia keletas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų, egzistuoja keletas scenarijų: pirma, I. Šimonytė gali sutikti būti teikiama premjere antrą kartą, nors tai menkai tikėtina, antra, konservatoriai gali norėti išlaikyti daugumą ir ieškoti kito kandidato į premjerus, trečia, konservatoriai gali atsisakyti dalyvauti daugumos formavime ir palikti kamuolį prezidentui – esą tegul žinosi ir telkia daugumą.
1 scenarijus: Šimonytė teikiama antrą kartą
Patys konservatoriai mano, kad I. Šimonytė nenorės būti teikiama į premjerus antrą kartą, nors apie tai dar nėra labai aiškiai kalbėta. Pagal Konstituciją susiformavusi Seimo dauguma nominuoją kandidatą į premjerus, kurį Seimui teikia prezidentas, taigi jeigu valdantieji apsispręstų po Vyriausybės atsistatydinimo išlaikyti tą patį ministrą pirmininką, G. Nausėda kelio užkirsti tam negalėtų.
„Pagal Konstituciją premjerą nominuoja Seimo dauguma, tai turėtų būti Seimo daugumos atstovas, prezidentas nėra laisvas, neturi diskrecijos pasirinkti, ko jisai nori, jis turi pasirinkti tokį kandidatą, kuris gautų Seimo daugumos paramą“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo D. Žalimas.
Tačiau patys konservatoriai šiek tiek abejoja, kad I. Šimonytė norėtų būti nominuojama į šias pareigas dar kartą, nes tuomet nebūtų atsistatydinimo prasmės.
„Teoriškai Ingrida gal ir gali būti teikiama antrą kartą, bet praktiškai aš sunkiai tai įsivaizduoju. Tas atsistatydinimas yra jos iniciatyva. Tai kam tu tada atsistatydinai? Kad antrą kartą bristum į tą patį? Aš matau, kad šitoje vietoje mes dar neturime atsakymo. Negaliu pasakyti, kad mes apie jį negalvojame, bet jo tiesiog nėra, nes jis nesvarstytas. Ir galbūt esminis klausimas – ar mes dalyvaujame naujos Vyriausybės formavime, ar vis tik pasakome, kad mes matome pirmalaikius rinkimus? Jeigu Seimas nepasirinks priimti nutarimo, tai į pirmalaikius rinkimus galima ateiti kitu būdu. Sunkesniu“, – pasakojo vienas politikas.
2 scenarijus: konservatoriai ieško naujo premjero
Iš tiesų klausimas, ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai dalyvaus naujos Vyriausybės formavime, yra labai svarbus. Jeigu nuspręstų negriauti valdančiosios daugumos, bet I. Šimonytė nebenorėtų dirbti premjere, konservatoriai – kaip didžiausia politinė jėga parlamente – turėtų rasti naują ministrą pirmininką.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė teigia, kad teoriškai į ministrus pirmininkus galbūt galėtų pretenduoti krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas arba socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Iš viešosios opinijos žiūrint atrodytų, kad A. Anušauskas galėtų, nes jis vienintelis turi teigiamą pasitikėjimo balansą. Bet iš tikrųjų, mano asmenine nuomone, aš jo nelaikyčiau labai stipriu kandidatu, nes vien kas matosi iš Krašto apsaugos ministerijos, tai neatrodo, kad ten labai žibėtų viskas“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė profesorė.
„M. Navickienė irgi yra iš tų geriau vertinamų, galbūt potencialiai stipresnė. Daugiau man sunku įžvelgti, kas galėtų tikti. Jeigu ne iš ministrų, kažką visai kito, tai pačioje konservatorių partijoje vyksta vidinės kovos, aiškios kandidatūros nėra“, – pridūrė A. Ramonaitė.
Pasak profesorės, įmanomas ir premjero-technokrato suradimas, kuris turėtų daugumos paramą Seime.
3 scenarijus: konservatoriai pakiša kiaulę Nausėdai ir nedalyvauja valdžios formavime
Tačiau kai kurie konservatorių politikai sako, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iš viso gali apsispręsti nedalyvauti valdančiojoje daugumoje ir nenominuoti savo premjero taip perduodami kamuolį prezidentui, kuris turėtų suktis iš padėties ir bandyti telkti politines partijas Seime.
„Jeigu mūsų tikslas yra sistemos perkrovimas, tai sistemą perkrauti galima arba paprastu būdu, kai priimamas Seimo nutarimas dėl priešlaikinių rinkimų, kam reikia 85 balsų, arba tos perkrovos galima siekti kitu būdu“, – pasakojo vienas politikas.
Šiuo atveju pašnekovas kalbėjo apie Konstitucijos nuostatą, kad priešlaikiniai Seimo rinkimai galėtų būti rengiami, jeigu Seimas per 30 dienų nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba per 60 dienų dukart iš eilės nepritarė Vyriausybės programai.
Anot konservatoriaus, į priešlaikinius rinkimus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai žvelgia rimtai ir nenori blefuoti. „Jeigu pasakai, kad nedalyvauti naujos daugumos formavime, tu pasakai, kad eini į priešlaikinius rinkimus“, – pasakojo pašnekovas.
Tiesa, politikas pripažino, kad suburti daugumą Seime gali ir kitos politinės partijos: pavyzdžiui, šios iniciatyvos galėtų imti Liberalų sąjūdis su Eugenijumi Gentvilu priešaky, kuris galbūt kviestų jungtis opozicines partijas, bet visa tai vyktų be konservatorių, jie balsuotų prieš Vyriausybės programą ir bandytų siekti priešlaikinių rinkimų.
