„Iš tikro šitas zoologijos sodas išlaikys save, tikėtina, kad poros metų bėgyje jau galės zoologijos sodas prižiūrėti rūšis ne tik pas save, bet ir išorėje“, – žurnalistams sekmadienį sakė ministras.
Pasak jo, tikimasi, kad ateityje Lietuvos zoologijos sodas, kaip ir dauguma tokių įstaigų Vakaruose, iš edukacijų ir kitų šaltinių uždirbtas lėšas skirs, be kita ko, gyvūnų saugojimui kituose žemynuose – ten, kur jie gyvena.
S. Gentvilas: rekonstruotas zoologijos sodas žymi kitokį požiūrį į gyvūnų teises
Ministras teigė, jog zoologijos sodo atidarymas po rekonstrukcijos žymi naują požiūrį į gyvūnų teises.
„Tai yra dovana Lietuvos vaikams, tai yra dovana ateinančios kartoms, kurios keis požiūrį į tai, kaip mes elgiamės su gyvūnais, kaip mes juos prižiūrim“, – sekmadienį vykusiame rekonstrukcijos pristatyme sakė ministras.
Pasak S. Gentvilo, tiek šis bei kiti gyvūnų gerovei skirti projektai, paskutiniu metu priimtas draudimas laukinius gyvūnus rodyti cirke, sugriežtintos jų laikymo, rodymo sąlygos, byloja „visiškai kitokį požiūrį į Lietuvos gyvūnų teises“.
„Mes visiškai kitaip pradėjome žiūrėti į gyvūnų apsaugą, kad tai nebūtų cirkas ir disneilendas, bet kad tai būtų zoologijos sodų veikla, susijusi su saugomų rūšių išsaugojimu, edukacija“, – kalbėjo jis.
Pasak ministro, visame pasaulyje į tokias institucijas imama žiūrėti ne kaip į žmonių linksminimo, bet kaip į edukacijos ir rūšių išsaugojimo vietas.
„Zoologijos sodas yra vaikų ir suaugusių – nes mūsų karta yra gerokai pridirbusi šiame pasaulyje – perauklėjimo institucija, kad mes iš esmės pažiūrėtume į gamtą su atsargumu, todėl visas zoologijos sodas iš esmės virto ne narvais gyvūnams, bet edukacine erdve“, – sakė jis.
Ruošiasi grįžti į tarptautinę asociaciją
Zoologijos sodo duomenimis, čia bus galima susipažinti su 149 gyvūnų rūšimis, iš kurių daugiau nei 50 yra saugomos. Per artimiausius penkerius metus saugomų rūšių skaičių ketinama didinti.
Lietuvos zoologijos sodas taip pat vėl sieks tapti Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) nariu: iš šios asociacijos institucija buvo pašalinta dėl neužtikrintų pakankamų gyvūnų gerovės sąlygų.
Pasak Lietuvos zoologijos sodo direktorės Gintarės Stankevičės, šiuo metu EAZA paskirtas kuratorius jau yra uždegęs žalią šviesą jo grįžimui į asociaciją, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti kitais metais.
„Buvo pašalintas zoologijos sodas, nes neatitiko EAZA minimalių standartų. Dabar yra daromi tikslingi žingsniai ir mes planuojamės kitais metais galbūt jau ir susigrąžinti nario statusą“, – sakė vadovė.
Atskleidė, kiek viskas kainavo
Anksčiau skelbta, jog dvejus metus vykusi zoologijos sodo rekonstrukcija kainuos 18,3 mln. eurų, vis dėlto naujausiais duomenimis, ji atsiėjo 24 mln. eurų.
Pasak S. Gentvilo, tai lėmė dėl Rusijos Ukrainoje pradėto karo pabrangusios medžiagos. Be to, metalas buvo perkamas ne iš Rytų valstybių, o Vakaruose, todėl tai irgi išaugino kainą. Jo rekonstrukcijai daug reikėjo įrenginėjant gyvūnų voljerus.
„Zoologijos sodas kainavo brangiai Lietuvai, bet tai yra investicija į mūsų vaikus, mūsų suvokimą ir pilietišką požiūrį į gyvūnus“, – sakė ministras.
Rekonstrukcija apėmė 80 proc. zoologijos sodo. Jos metu pagerintos gyvūnų laikymo sąlygos, pastatyti septyni nauji pastatai, senuose atliktas remontas, atnaujinti gyvūnų voljerai, įkurtos naujos erdvės lankytojams, darbuotojams, sutvarkyti takai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, įkurtas egzotariumas su edukaciniu centru, o teritorijoje iškilo apžvalgos bokštas su liftu.
Lietuvos zoologijos sodas iš pagrindų renovuotas nebuvo nuo pat veiklos pradžios 1938 metais.
