Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalyje laikoma apie 740 tūkst. galvijų, 700 tūkst. kiaulių, 150 tūkst. avių ir ožkų, 10 mln. paukščių ir 2,4 mln. vištų dedeklių. Didžioji šių produktų dalis nugula ant mūsų stalo. Kokia to kaina mūsų sveikatai?
„Tai be abejo veikia mūsų sveikatą, kaip ir minėjau, Pasaulio sveikatos organizacija, sako, kad mes suvartojame mėsos ženkliai per daug. Mokslininkai vis dažniau kalba apie ligas, kurias lemia gausus mėsos vartojimas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas. Be visa to, mes dar turime įvairių pandemijų, kurias išplinta dėl mūsų per glaudaus santykio su gyvūnais“, – sakė M. Šermukšnė.
Moteris sako, kad spalio mėnesį atliktas tyrimas parodė, jog daugiau, kaip pusė Lietuvos gyventojų, 57 proc., mėsą vartoja keturis kartus per savaitę, o tik 5 proc. mėsos nevalgo visai. Pasaulio sveikatos organizacija per savaitę valgyti mėsą rekomenduoja tris kartus. Kodėl taip nutinka, kad 45 proc. žmonių norėtų į savo mitybos racioną įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų, tačiau vis tik per savaitę viršija rekomenduojama normą?
„Augalinės mitybos populiarinimui, gyventojų įsitikinimu, labiausiai trukdo aukštos produktų kainos, mažas pasirinkimas. Taip pat trečdalis apklaustųjų pageidautų lengvatų augalinio maisto gamintojams ir prekybininkams“, – pasakojo moteris.
Pasak M. Šermukšnės, tyrimas nudžiugino, mat puse šalies gyventojų mano, kad valdžia turėtų sąmoningai ir kryptingai skatinti augalinio maisto naudojimą. Ji sako, kad toks įsitraukimas gali būti įvairialypis. Niujorke pacientai maistą gali rinktis patys – siūlomas tiek augalinis maistas, tiek gyvūno kilmės. Visgi ką renkasi pacientai?
„Neseniai buvo paskelbta, kad nuo šiol Niujorko ligoninėse bus tiekiamas augalinis maistas. Tie, kas norės mėsiškų patiekalų, turės jų paprašyti, jie bus tiekiami tik pagal pageidavimą, papildomai. Beje, nemaža dalis žmonių, renkasi augalinės kilmės patiekalus ligoninėje po šio pakeitimo.
Man atrodo, čia geras pavyzdys, kaip mes bandom normalizuoti augalinį maistą ir mes turim žengti ir dėti pastangų, kad mes gautume mėsos patiekalus arba kitus gyvūninius patiekalus, vietoje to, kad turėtume nuolat dėti kažkokias pastangas gauti būtent augalinį maistą“, – dalinosi mintimis M. Šermukšnė.
Jungtinėse Amerikos valstijose mitybos raciono praplėtimas pasitvirtino, pacientai renkasi tokį maistą ir yra patenkinti. Tačiau jei tokia opcija atsirastų Lietuvoje, ar žmonės būtų patenkinti? Ar rinktųsi tokią maistą savo noru?
„Aš manau, kad taip. Tai be abejo turi eiti kartu su edukavimu visuomenės. Ir sakyčiau, kad Amerikoje situacija, nuolatinis informavimas apie augalinę mitybą, – jis yra šiek tiek labiau pažengęs negu Lietuvoje.
Tačiau čia yra galimybė paskatinti žmones keisti savo įpročius ir dažnai augalinis maistas gali būti labai skanus. Žmonės pamatę tą patiekalą, nemanyčiau, kad stengsis gauti kitokį maistą.
Aš neabejoju, jei mes dabar staiga Lietuvoje paskelbtume, kad yra tokie pakeitimai – iš pradžių būtų kažkoks pasipriešinimas, tačiau edukuojant, kodėl tai yra svarbu, neabejoju, kad žmonės labai greitai prisitaikytų ir taip pat didesnė dalis rinktųsi augalinius patiekalus“, – sakė ji.