Anot Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko, toks sprendimas buvo priimtas siekiant pagreitinti Nacionalinio stadiono griovimo procesus ir „turėti kuo mažiau nepatogumų vilniečiams, aplinkiniams gyventojams, verslams“.
Pirmasis bandomasis sprogimas numatytas ateinantį pirmadienį 8 val. 30 min. ryte. Po jo iškart bus atlikti dar 4 sprogimai.
Kada aidės kiti sprogimai – dar neaišku. Anot V. Benkunsko, bus sudarytas grafikas.
„Bet yra planuojama, kad viskas truks 6 savaites. Viena diena savaitėje vyks [sprogimai]“, – patvirtino vicemeras.
Šiems darbams per savaitę bus numatyta viena darbo diena, per ją statybvietėje įvyks penki sprogimai kas 1,5 valandos.
Savivaldybės atstovai įspėja, kad sprogimų garsas ties sklypo riba gali siekti iki 120 decibelų, tačiau bus labai trumpas – truks apie 4 sekundes. Aplinkinių mikrorajonų gyventojai darbų metu gali girdėti į griaustinį panašų garsą.
„Pagrindinis tikslas pranešti, kad Vilniaus ir Lietuvos rusai nepuola, kad ir kaip tai keistai skambėtų iš konservatorio lūpų. Tam yra skirta, kad darbai būtų laiku pabaigti ir mes galėtume pasirengti [naujo] stadiono statybai“, – pridūrė jis.
Konstrukcijų pamatai bus atkasti, sprogmenys bus įmontuoti po žeme, tad sprogimai nesukels vibracijų ar skeveldrų. Žadama, kad jokių papildomų nepatogumų gyventojai nepajus.
Dėl sprogdinimo darbų bus informuotos tarnybos. Policija skirs iki trijų ekipažų drausmei ir saugumui statybvietės prieigose užtikrinti. Statybvietėje papildomai budės ir policijai talkins bendrovės „Detonas“ specialistai ir stadiono apsaugą užtikrinantys darbuotojai.
Pasak savivaldybės, sprogmenų panaudojimas ardant sunkias konstrukcijas nėra nauja praktika – Vilniaus mieste tokie darbai yra atlikti keletą kartų.
Netoli Seimo, dabartinėje biurų centro „Vilniaus vartai” teritorijoje, tokiu būdu nugriautas buvusio Skaičiavimo centro pastatas. Taip pat, vykdant Vilniaus gatvėje esančio pastato, kuriame šiuo metu įsikūręs „Verslo centras 2000“, rekonstrukciją, panaudojus sprogmenis sutrupinti pamatai pastato viduje.
Taip nugriautas ir vandens bokštas Vilniaus nuotekų valykloje. Didžiausias tokių būdu demontuotas objektas Lietuvoje – Panemunės tiltas Kaune.
Konstrukcijų griovimo darbų kaina nesikeičia – sieks 297 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Darbai įskaičiuoti į Daugiafunkcio komplekso projekto kainą, tad išlaidas jiems padengs projekto bendrovė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Griovimo darbų pabaiga numatyta dar šiais metais.
Pagal 2021 metų spalį pasirašytą 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Vilniaus savivaldybe komplekso koncesininkė yra investicijų bendrovė „BaltCap“. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.
Planuojama, kad komplekso statybos truks dvejus metus – nuo 2022-ųjų pabaigos iki 2024-ųjų pabaigos.
Pasak savivaldybės, planuojama, kad jame bus pastatyti aštuoni statiniai – futbolo stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras ir 300 vietų vaikų darželis.
Anksčiau skelbta, kad komplekse, be stadiono, būtų dar 15 objektų: lengvosios atletikos aikštė, šešios krepšinio salės, trys futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, taip pat sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
Diskusijos dėl stadiono vėl atgimė 2015-aisiais, vėliau projektas kurį laiką strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
