„Milijoną laimėjau. Vieną sykį iš banko, atseit, skambino. Prisijungimų, vienu žodžiu. Sakau, gerai, einu į banką ir išsiaiškinsiu“,– ispūdžiais po susidūrimų su sukčiais dalijasi Marijampolėje TV3 kalbinta kalbinta moteris.
„Laimėjimai, laimėjimai. Laimėjau ten kažkokią sumą pinigų. Nepasiduodu aš tiems veiksmams“, – nurodo kita moteris.
Gyventojai raginami būti budrūs
Policija perspėja: sukčiai siautėja ir iš žmonių sugeba išvilioti milžiniškas sumas. Tą patvirtina ir Lietuvoje veikiantys bankai. Luminor banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas sako, kad elektroniniai ir telefoniniai sukčiai suaktyvėjo praeitą vasarą.
„Didelį suaktyvėjimą pastebėjome nuo praeitų metų vasaros, kuomet ypatingai suaktyvėjo telefoniniai sukčiai, kuomet buvo prisistatoma banko darbuotojais ir minima apie neva atliktą mokėjimą“, – sako skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Šios savaitės pradžioje Marijampolės policijos komisariato pareigūnai gavo 60-metės Šakių gyventojos pareiškimą. Moteris suprato, kad 151 tūkstantį eurų pravedė sukčiams. Jai buvo žadamas pasakiškas pelnas iš investicijų į kriptovaliutą. Tą pačią dieną į Marijampolės policiją kreipėsi dar du asmenys. Jie sukčiams pravedė beveik 65 tūkstančius. Ir jiems sukčiai žadėjo greitą praturtėjimą iš kriptovaliutos.
„Juos apgauna, kad jie greitai gaus kažkokią didelę grąžą. Netgi būna, kad pradžioje žmonės įneša mažiau pinigų ir gauna kažkokią grąžą, kad juos įtikintų ir tada tos sumos palaipsniui didėja“,– nurodo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Anot jo, sukčiai savo aukoms netgi rodo, kaip dirba jų pinigai: „Yra nukreipiami į kažkokius sukurtus netikrus puslapius, kur padaryti įvairūs grafikai. Žmonėms yra rodoma, kad investavęs per trumpą laiką gaus labai didelį pelną“.
Luminor banko ekspertas sako, kad investiciniai sukčiai dažniausiai ir naudojasi užsienio šalių bankų sąskaitomis.
„Mes tokią tendenciją matome, kad tie pinigai dažniausiai iškeliauja iš Lietuvos Respublikos. <…> Tai tikrai nėra viena šalis, kurią galėtume išskirti, bet pradžioje tai būna Europos Sąjungos šalys, o vėliau tas kelias nėra atsekamas“, – teigia L. Sadeckas.
Policijos departamento duomenimis, praeitais metais sukčiavimo atvejų ir padarytos žalos mastai, palyginti su už praeitais metais – ženkliai padidėjo. O sumos išties įspūdingos. Užpernai sukčiavimais padaryta žala siekė 15 su puse milijono eurų. O pernai net 30 milijonų daugiau, tai yra per 46 milijonus. Tiesa, į šią sumą įtraukti visi sukčiavimo atvejai, kai žala padaryta tiek fiziniams ar juridiniams asmenims, tiek valstybei.
Pareigūnai ragina atidžiau tikrinti gaunamus laiškus ar žinutes ir nespausti neaiškių nuorodų.
„Visada patariame pasitarti su giminaičiais, su draugais. Dažnai matome, kad kai atsiranda keturios akys ar daugiau, tai žmogus atsitokėja, patiki, kad yra pusiau užhipnotizuotas“, – nurodo R. Matonis.
Atgauti sukčiams pervestus pinigus pavyksta ne dažnai, ypač jei jie nukeliauja į užsienį.
„Tikrai nemažai priklauso nuo klientų aktyvumo ir greičio. Kaip žinia, kuo greičiau klientas susisiekia su banku ir praneša apie atliktą mokėjimą, galimai sukčiavimo būdu, tuo daugiau šansų, kad banko pagalba, teisėsaugos pagalba tie pinigai sugrįš į kliento sąskaitą ar ta tikimybė bus didesnė. Bet tai yra nedidelė tikimybė“, - dėsto L. Sadeckas.
Anksčiau į sukčių pinkles dažniau patekdavo vyresni žmonės. Anot pareigūnų, nusikaltėliai greitai prisitaiko prie naujų technologijų ir dabar sugeba apgauti tiek jaunus, tiek vyresnius.
