• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atmosfera ne taip seniai įsteigtoje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) kaip reikiant įkaitusi. Jos vadovas Audrius Šimaitis teigia, kad nesulaukusi papildomos milijoninės injekcijos įstaiga jau kitąmet gali tapti nemoki. Darbuotojai gi perpykę, kad sujungus kelias ligonines neskubama suvienodinti algas. Politikai tuo metu kraipo galvomis, ar pinigai įstaigoje išties tinkamai valdomi.  

Atmosfera ne taip seniai įsteigtoje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) kaip reikiant įkaitusi. Jos vadovas Audrius Šimaitis teigia, kad nesulaukusi papildomos milijoninės injekcijos įstaiga jau kitąmet gali tapti nemoki. Darbuotojai gi perpykę, kad sujungus kelias ligonines neskubama suvienodinti algas. Politikai tuo metu kraipo galvomis, ar pinigai įstaigoje išties tinkamai valdomi.  

REKLAMA

Uostamiesčio ligoninės darbuotojai įsiutę – apie 200 jų apskritai susiruošė palikti įstaigą, o slaugytojai piktinasi, kad skirtingų filialų slaugytojai už tą patį darbą vis dar gauna mažiau.  

Portalas tv3.lt primena, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetą (SRK) grįžti prie situacijos ligoninėje paragino užplūdę darbuotojų skundai. Teigiama, kad įsteigus KUL filialo „Jūrininkų ligoninė“ darbuotojų darbo užmokesčio koeficientai yra mažesni negu „Klaipėdos ligoninės“ darbuotojų. 

REKLAMA
REKLAMA

Viena iš problemą garsinti ėmusi socialdemokratė Orinta Leiputė atkreipė dėmesį, kad ligoninės vadovybė nepaiso savo įsipareigojimų ir iki šiol nėra parengusi plano dėl skirtingų filialų darbuotojų darbo krūvių suvienodinimo, kas buvo sutarta su profsąjungomis.

REKLAMA

Jaučiasi maitinami pažadais

„Pagrindas, dėl ko mes kreipėmės, yra slaugytojai, gydytojai. Kalbėsime skaičiais – nuo rugsėjo 10 d. iš „Jūrininkų ligoninės“ išeina 56 slaugytojai, 42 gydytojai. Slaugytojų darbo krūvis bus padidėjęs, kas atsakys? Kas dirbs?

Darbuotojai nebegali laukti, šiandien yra liepos 17 d. Liepos 1 d. darbo užmokestis jau turėjo būti išlygintas, bet tai nepadaryta. Tik dalinai kažkam išlyginta, nėra diferencijuota, padrika sistema“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovai SRK posėdyje.

REKLAMA
REKLAMA

Pažymėta, kad darbuotojai yra lojalūs, pasilieka dirbti įstaigoje, bet vis yra maitinami pažadais. 

„Kiek dar galima gyventi pažadais, žmonės dirba po 20–30 metų įstaigoje. Slaugytojos ir toliau sėkmingai dirbs, bet niekas į tai neatsižvelgia, koks bus jų krūvis.

Ką toliau įžvelgiame – atsiranda kastos, Indijos laikai, kai gydytojai už pasyvius budėjimus gauna 100 proc. apmokėjimą, o slaugytojai gauna 20 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būtinai reikalingas valstybės įsikišimas, nes neturime kažkokio bankomato pinigams prisispausdinti, einame į darbą dirbti ir uždirbti pinigus“, – neviltį liejo KUL darbuotojų atstovė.

„Jei ministerija buvo uoli prijungiant ligonines, turi išmokėti ir algas slaugytojams“, – piktinosi Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Klaipėdos skyrių atstovaujanti slaugytoja.

Įsiskolinimas užkerta kelią

KUL generalinis direktorius A. Šimaitis teigė, kad susitarimas buvo su ankstesne vadovybe, kad algos bus išlygintos iki liepos 1 d. dienos esant finansinėms galimybėms. 

REKLAMA

„Kaip žinote, mūsų finansinės galimybės dėl įsiskolinimo yra ribotos. Dėl to šito susitarimo negalėjome įvykdyti, bet viskas yra to susitarimo ribose, kuris pasirašytas. O toliau tą birželio 14 dienos datą atidėjome į rugsėjo mėnesį.

„Ką toliau įžvelgiame – atsiranda kastos, Indijos laikai, kai gydytojai už pasyvius budėjimus gauna 100 proc. apmokėjimą, o slaugytojai gauna 20 proc.“, – skundėsi darbuotojai.

REKLAMA

Dėl diferenciacijos pagal išsilavinimą – ligoninės vadovybės pasitarimo metu nusprendėme, kad tie žmonės, kurie dirba tą patį, turi gauti tiek pat. Tačiau geresnis išsilavinimas tiesiog garantuoja geresnes karjeros galimybes“, – nurodė jis.

SRK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas savo ruožtu gi pažadėjo, kad bus aiškinamasi, kaip taip atsitiko, kad slaugytojos galėtų būti diskriminuojamos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Labai prašau nedaryti jokių sprendimų, neišeidinėti. Sistema yra įstumta į kampą, tikriausiai tų išeidinėjimų ar ketinimų išeiti nebūtų, jei būtų pastoviai didinami visų filialų darbuotojai atlyginimai“, – sakė jis. 

Prašo net 28 milijonų

KUL generalinis direktorius A. Šimaitis posėdyje tai pat pareiškė, kad norint gelbėti situaciją įstaigai reikia papildomai skirti net 28 mln. eurų.

REKLAMA

„Apjungimo plano įgyvendinimui reikalingas papildomas finansavimas. (...) Visas šitas paketas (...) – 28 mln. eurų“, – sakė A. Šimaitis.

Bazinio atlyginimo koeficientų sulyginimui reikalingi 4 mln. eurų, per dvejus su puse metų šis poreikis sieks 16 mln. eurų.

Kaip minėta, įstaigą ketina palikti 200 darbuotojų, jų išeitinėms reikalinga daugiau nei 2 mln. eurų, tačiau, anot A. Šimaičio, šią sumą jau pažadėjo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

REKLAMA

Dar beveik 12 mln. eurų reikalinga įrangos įsigijimui ir patalpų pritaikymui po įstaigų jungimo. 

„Jeigu šitos išlaidos nebūtų skirtos, tai mano asmeninė prognozė, kad realus ligoninės atsigavimas gali trukti nuo septynių iki dešimt metų. (...) Visu šiuo laikotarpiu bus labai sudėtinga vystyti tolesnę paslaugų plėtrą ir atliepti Vakarų Lietuvos gyventojų poreikius“, – kalbėjo A. Šimaitis.

Grėsmė, kad kitąmet ligoninė taps nemoki

A. Šimaitis teigė, kad neseniai ligoninėje atliktas auditas, parodęs, kad 2025 metais įstaiga gali būti nemoki.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu yra finansinė injekcija, tai ir mūsų įsiskolinimai būtų gerokai mažesni, viskas greičiau vystytųsi, tai atsigavimas būtų iki penkerių metų su sėkminga paslaugų plėtra“, – sakė ligoninės vadovas.

Anot jo, jei valstybė skirtų minėtus 28 mln. eurų, atsigavimas truktų iki penkerių metų. „Visu šiuo laikotarpiu mes galėtume vystyti paslaugų plėtrą“, – kalbėjo A. Šimaitis.

Ligoninės vadovas taip pat teigė, kad šiuo metu ligoninės įsiskolinimai siekia 5,8 mln. eurų ir kiekvieną mėnesį ši suma paauga puse milijono eurų.

REKLAMA

„Kol kas čia didžiulį darbą atlieka mūsų Finansų skyrius, pavyksta atidėti, kalbėtis su tiekėjais, bet šis procesas gali būti vis labiau sudėtingesnis, jeigu auga įsiskolinimai“, – sakė ligoninės direktorius.

Pasak jo, taip pat auga atlyginimų neišmokėjimo rizika per artimiausią pusmetį: „Įsibėgėti visiems tiems pokyčiams ir pasiekti maksimalų ekonominį efektą užtruks laiko.“

Anot jo, be papildomų finansinių injekcijų, ligoninės skolos 2031 metais pasieks iki 50 mln. eurų.

REKLAMA

Matulas: jei skirsime pinigus be pagrindo, kiti eis į mitingus

Reziumuodamas, ką išgirdo posėdžio metu, A. Matulas naujosios ligoninės vadovybei turėjo ne vieną priekaištą. 

„Esu nustebęs, kada valstybė Klaipėdai pasiūlė unikalų sprendimą – tapti trečia universitetine ligonine ir matėme, ką perima, viena ligoninė buvo sutvarkyta ir aukšto lygio, kita, kurios steigėja buvo savivaldybė, galimai buvo apleista. Dėl to atsirado didžiuliai skirtumai.

REKLAMA
REKLAMA

„Man vakar du gydytojų vadovų sąjungos atstovai pasakė – jei šiai ligoninei duosite pinigus be pagrindų, mes eisime į mitingus. Tai yra sistema, bandykite paimti pinigus, kuriuos jus siūloma, nes kai kurios paslaugos neatkurtos į iki priešpandeminį lygį“, – aiškino A. Matulas.

(...) Kiek apgailestauju, kad geras darbas [apkarto] dėl tam tikrų neatsakingų veiksmų, pakelti atlyginimai, išbalansuota sistema. Prisipažinsiu, kyla įtarimų, ar jūs, gerbiamas direktoriau, susipažinęs su Lietuvos teisės aktais. Nes jei išties, kaip minėjo kolegė Rimantė Šalaševičiūtė, yra siūloma ateiti dirbti ir žadama nupirkti įrangą, taip įstaiga nėra valdoma“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Jis kėlė klausimus ir dėl darbo užmokesčio fondo dydžių ir paslaugų kokybės ligoninėje. 

„Ministerijos prašau atšaukti visus savo sprendimus dėl gydymo įstaigų, kurioms suteikė teisę, nežinau, tik šitai ar visoms įstaigoms nusistatyti, koks iš uždirbtų lėšų procentas gali būti skirtas darbo užmokesčiui, medikamentams. 

Jei poliklinikoje, suprantu, galima mokos fondui išleisti 80–85 proc. bet čia 75 ar, kaip matėme, 79 proc. atlyginimams, tai kas lieka įrangai, medikamentams, maitinimui? Tai kokia čia kokybė paslaugų teikimo?

REKLAMA

Ką dabar sugalvojote, kad jei neduos 28 milijonų, kas bus po 10 ar daugiau metų, tai nėra tokis sistemos mūsų teisės aktuose. Man vakar du gydytojų vadovų sąjungos atstovai pasakė – jei šiai ligoninei duosite pinigus be pagrindų, mes eisime į mitingus. Tai yra sistema, bandykite paimti pinigus, kuriuos jus siūloma, nes kai kurios paslaugos neatkurtos į iki priešpandeminį lygį“, – aiškino A. Matulas. 

Pajūrio medikai kreipėsi į valdžią

SAM antradienį paskelbė, kad ketina papildomai skirti apie 4 mln. eurų Klaipėdos universiteto ligoninės informacinei sistemai kurti ir darbuotojų išeitinėms išmokoms kompensuoti.

Praėjusią savaitę Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pranešė, kad septynių pajūrio savivaldybių merai kreipėsi į centrinę valdžią prašydami skirti papildomų lėšų išeitinėms kompensacijoms ir patalpų pritaikymui Klaipėdos universiteto ligoninėje.

Uostamiesčio vadovas tvirtino, kad ligoninėje yra susidaręs „didesnis nei 16 mln. eurų nuostolis“.

A. Vaitkus dėl šios situacijos kaltino sveikatos priežiūros įstaigų reorganizaciją, kurios metu sujungtos Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės.

nepastebejau Dulkio pavardes visam siam nuostabiam raste, ar jis nau ne ministras? Verygos laikais tai valstieciai ir karbauskis but pamineti koki 10 kartu, o pats Veryga koki 100 kartu, ir gale straipsnio pakartas, tai cia kaip su ta zurnalistika, a? nepriklausoma? nenuperkama?
Ir tie patys ožiai rėkia kad Lietuvoje kritiškai truksta gydytojų. Jus balvonus leisti vadovauti sacharos dykuma tai ir ten po metų prasidėtų problėmos su smėliu
slaugytojai turi buti ruosiami Lietuvai,o ne Norvegijai.Jiems uz mokskus reiketu 10 metu atidirbti Lietuvoje.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų