„Nesinori situacijos, kuri būtų nebevaldoma, o ligoninės – užkimštos. Kodėl žmonės nenori tirtis? Manau, kad vienas iš motyvų, kad jie nenori atsidurti ilgoje izoliacijoje.
Jei testai vis teigiami, tai žmonės ir po pusantro mėnesio prabūna izoliacijoje. Todėl geras dalykas, kad oficialios rekomendacijos dėl izoliacijos yra mažiau griežtos ir po dešimt dienų galima nutraukti saviizoliaciją, jei viskas gerai. Galbūt tai prisidės prie to, kad žmonės nebebijos tirtis“, – tv3.lt interviu teigia VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė.
Lietuvoje nuo praėjusios savaitės vidurio kasdien registruojama po daugiau nei 200 naujų Covid-19 atvejų, paskutinę parą – net 311 atvejų. Ar galima buvo išvengti tokio spartaus augimo?
Rudens sezonas, veikiančios mokyklos ir kita veikla. Manau, kad to nelabai buvo galima išvengti. Aplink nėra nei vienos šalies, kuri išvengtų.
Net Latvija, kuri visą laiką buvo laikoma pavyzdžiu, ten lygiai tas pats. Kitas klausimas, ką reikia daryti, kad taip greitai neaugtų?
Gal reikėtų apriboti kai kurias veiklas, gal jau laikas karantinui?
Tai sunku komentuoti. Tikrai aš neagituoju už karantiną. Aš nesu epidemiologė ir nežinau, koks geriausias būdas tai kontroliuoti. Bet reikėtų pasižiūrėti į kitų šalių pavyzdžius ir tuos, kurie sėkmingai susitvarko – daryti tą patį.
Tai pat yra labai nesėkmingų pavyzdžių, kaip Čekija ar Lenkija, kur užsikrėtimų skaičius yra pasiekęs nekontroliuojamą mastą. Nesinorėtų, kad Lietuvoje atsitiktų tas pats.
Nežinau, kokie yra didžiausi plitimo židiniai, išskyrus tai, kad mokyklose plinta. Žinoma, kad mokyklų niekas nenori uždaryti – tai būtų kraštutinis atvejis. Turbūt galima identifikuoti, kokie dar yra židiniai ir pradėti nuo tų židinių. Man sunku tuos patarimus dalinti, nes yra specialistai, kurie išmano tą darbą.
Daugėja naujų židinių ir atvejų, kurių neįmanoma atsekti. Kiek tai pavojinga?
Nekontroliuojamas plitimas yra pavojingiausias. Tuo ir skiriasi nuo pavasario, kai viruso židiniai buvo labai aiškūs ir dažnai būdavo įvežtiniai atvejai. Tokiu atveju yra lengviau tuos židinius kontroliuoti. Tai yra sunku, bet kol yra židiniai, tai tą dar įmanoma kontroliuoti.
Jeigu užsikrėtimas vyksta iš nežinia kur – tuomet visiems, tiek man, kyla klausimas: kur įmanoma pasigauti tą virusą? Ar pakanka to, kad žmogus tik save saugai – vaikštai su kauke, plauniesi rankas.
Dabar atrodo, kad tą virusą galima pasigauti bet kur, kur tik yra daugiau žmonių.
Neabejotina, kad glaudus kontaktas yra rizika. Viešasis transportas yra rizikos zonoje, jei žmonės važiuoja susigrūdę, o jei dar kažkas be kaukės.
Labai daug priklauso nuo žmonių: kiek jie atsakingai žiūri, kiek nešioja kaukes, dezinfekuoja rankas.
Matome, kad Lietuvoje uždaromi kai kurie miestai. Tuo metu Vilniuje naktiniai klubai, restoranai dirba ir žmonės linksminasi, tiesa, sugriežtinti ribojimai, bet jie neuždaromi. Kaip manote, ar teisinga taip?
Man sunku pakomentuoti, bet jei matosi, kad tai yra židiniai – tai visgi gal reikėtų uždaryti. Reikėtų vėl žiūrėti, kaip daro kitos šalys. Tarsi Vilnius turi savo kažkokią strategiją, nesiginčiju, jei specialistai mano, kad ta strategija yra veiksminga, tai gali ją taikyti. Bet reikia pasižiūrėti, ar tai tikrai efektyvu.
Naktinių pasilinksminimų vietos atrodo rizikingai. Žmonės į tas vietas ateina atsipalaiduoti, o ten apie atstumų laikymąsi ir kaukių dėvėjimą, turbūt nelabai eitų kalbėti.
Aš asmeniškai manau, kad neįmanoma ten to laikytis, nes ateini pažinčių, o ne su šeima pasėdėti. Man atrodo, kad yra skirtumas tar naktinio klubo ir restorano.
Pavasarį baimės buvo daugiau, nors atvejų Lietuvoje skaičiavome mažiau, ar per anksti visi atsipalaidavo?
Atsipalaidavimo nuotaikų tikrai yra, bet tokia žmogaus prigimtis ir psichologija. Bet kokia ilgalaikė grėsmė atbukina. Pavasarį visiems tas virusas atrodė baisesnis.
Dabar pasaulyje matome, kiek jis nusinešė gyvybių, kiek sunkių atvejų, ne vien vyresni, bet ir jauni žmonės sunkiai serga. Pakankamai visuomenei pavyzdžių, kad tai nėra nekalta infekcija, bet ilgalaikė grėsmė atbukina.
Epidemiologai ir sveikatos specialistai nebespėja, nebevykdys kasdienių saviizoliacijoje esančių žmonių apklausų telefonu. Ar tai gali komplikuoti situaciją?
Čia matau vieną iš didžiausių problemų. Kol yra pakankamai testuojama didelėmis apimtis ir susekami kontaktai, tol viruso plitimas yra kontroliuojamas.
Jeigu specialistai skambina pavojaus varpais, kad nebespėja – tai turi būti daugiau įdarbinta žmonių. Turi būti būdai, kad atvejų susekimas nestrigtų.
Jei jau sakė, kad nespėja, kai buvo 100 atvejų, o dabar virš 200 – tai žmonės tokio didelio krūvio gal jau nebepakelia. Tai didžiulė problema ir ji turi būti sprendžiama.
Kontaktų susekimui ir skambinimui nereikia kažkokio ypatingo išsilavinimo ar diplomo. Galbūt galima apmokyti žmones, gal jie dirbtų tokį darbą, apmokėti tai. Nelabai teisinga tikėtis prisikviesti daugiau savanorių, kad tie savanoriai viską padarys.
Man atrodo, kad Lietuva gerai testuoja ir nereikėtų čia kritikuoti. Vasaros pabaigoje atrodė, kad mes esame kažkokie nevykėliai ir pas mus virusas plinta, o latviai neva geriau testuoja ir kažką daro.
Jei pasižiūrėtume, kaip atrodo susirgimų kreivė Lietuvoje ir Latvijoje. Mūsų kreivė kyla į kalną ir nuosekliai didėja. Tai atitinka natūralų viruso plitimo greitį ir būdą. Latvijos kreivė buvo arti nulio ir paskui šovė į viršų ir ką tai reiškia? Arba buvo netikslingai testuojama, gal tiesiog dirbtinai skaičiai buvo daromi.
Visuomenėje dar gaji nuomonė, kad reikėtų visiems tiesiog persirgti tuo virusu. Ką manote?
Natūralaus persirgimo pavyzdžius matėme Švedijoje, Niujorke, Ispanijoje, Italijoje daug užsikrėtimų. Koks to rezultatas? Geriausiu atveju, persirgo 10-15 proc. visuomenės. Tikimės, kad jie persirgo ir įgijo imunitetą. Bet tas 10 ar 15 proc. atsparių žmonių, deja, nesustabdo viruso plitimo.
Tos šalys sumokėjo labai didelę kainą, nes daug žmonių mirė. Tai nesustabdė viruso plitimo. Tam, kad sustabdytų, reikia 60-70 proc. Jei tiek žmonių persirgs, jei pasižiūrėtume mirštamumo procentą, tarkime 2 proc., tai paskaičiuokime, kiek žmonių turės išmirti tam, kad persirgtų. Nemanau, kad yra labai geras sprendimas ir to kaina per didelė.
Lietuva siekia įsigyti kelis milijonus koronaviruso vakcinų. Jeigu gautume vakcinas, ar tai greitai padėtų sustabdyti viruso plitimą?
Jeigu būtų vakcina, jeigu mes ją gautume, jeigu žmonės skiepytųsi – tai padėtų. Paskiepyta didžioji dalis visuomenės – apie 70 proc., – labai efektyviai sustabdytų viruso plitimą.
Po vakcinos praėjus 2 ar 3 savaitėms pasimatytų jos poveikis ir sustotų viruso plitimas. Tai yra pagrindinė viltis. Jei tik būtų ta vakcina, jei viskas klostytųsi sėkmingai. Buvo lūkesčių, kad iki metų galo bus vakcina, bet dabar apie tai jau nekalbama.
Ačiū už pokalbį.
Kaip atliekamas COVID-19 tyrimas:
