Šiais metais sunkesnes pasekmes sukeliančių nusikaltimų Lietuvoje fiksuota daugiau nei pernai tokiu pačiu metu, teigia Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis.
„Šiais metais per pirmus penkis mėnesius ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje buvo registruota mažiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. (...) Šiais metais turėjome vienu nužudymu daugiau, du papildomus sunkius sveikatos sutrikdymus, lyginant su praėjusiais metais. Tai tų sunkesnes pasekmes sukeliančių nusikalstamų veikų buvo užregistruota šiek tiek daugiau, tačiau bendras fonas yra šiek tiek mažėjantis“, – LRT radijui sakė jis.
G. Sakalauskas su tokiu vertinimu nesutinka. Jo teigimu, nežymus atvejų padidėjimas dar nerodo nusikalstamumo tendencijų.
„Tie keli atvejai tiesiog sutapo. Jeigu turėtume mintyje nužudymų skaičių, pernai per metus nužudymų Lietuvoje skaičius buvo mažiausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją – 73 nužudymai, kai prieš 20 metų būdavo 500 ir daugiau. Turime sumažėjimą septynis kartus“, – sako kriminologas.
Pasak G. Sakalausko, statistikos lyginimas su praėjusiu pusmečiu ar metais yra pasenęs. Nusikalstamumo tendencijos išryškėtų palyginus bent penkerių metų laikotarpį.
„Paėmus penkerius metus, mes matome, kad ir sunkaus smurto, ir lengvesnės formos smurto registruotų atvejų yra šiek tiek mažiau. O šių trijų atvejų nesiečiau su smurto padidėjimu, nes esame visuomenė, kuri per metus turi apie 75 nužudymus ir šių metų pusmetis nėra kažkuo išskirtinis. <...> Nei iš registruotos statistikos, nei iš latentinių tyrimų aš nematau, kad smurto šiemet ar pastaraisiais metais daugėtų“, – kalba pašnekovas.
Įvardijo, kas mažina smurtą visuomenėje
Kas lėmė, kad per 20 metų nužudymų skaičius Lietuvoje sumažėjo septynis kartus? Anot G. Sakalausko, viena iš priežasčių yra valstybės gerovė.
„Kuo gerovė didesnė, tuo mažiau smurto. Ir ekonominės sąlygos, ir pasitenkinimas gyvenimu, ir lygybė pirmiausia yra tai lemiančios sąlygos. Po sovietinės sistemos griūties, pirmus 10 metų turėjome labai ryškų smurto, taip pat ir sunkiausio, didėjimą, nes buvo ekonominis nesaugumas, konfliktai ir pan. Pastaruosius 20 metus gyvename augančios ekonomikos, socialinės gerovės sąlygomis“, – tikina G. Sakalauskas.
Kita priežastis – prieš smurtą nukreipti įstatymai.
„Nuo 2011 m. turime intensyvesnį smurto artimoje aplinkoje baudžiamąjį persekiojimą, kai buvo nuspręsta, kad nebereikia skundo, kad yra smurtas artimoje aplinkoje, kurio iki tol reikėdavo. Gyventojams siunčiama žinia, kad smurtas netoleruojamas, per 13 metų tikrai turėjo tam tikrą poveikį“, – paaiškina kriminologas.
Dar vienas didelis lūžis įvyko 2017 m. po Matuko tragedijos, kai mažametį Matą mirtinai primušė jo motina ir patėvis. Po Lietuvą sukrėtusio nusikaltimo politikai ėmėsi veiksmų uždrausti bet kokios formos smurtą prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes.
„Tai padarėme paskutiniai ES, tą reikėjo padaryti labai seniai. Tyrimai kitose šalyse parodė, kad kai būdavo uždraudžiamas smurtas prieš vaikus, ilgalaikėje perspektyvoje labai ryškiai mažėja ir smurto visuomenėje. Vaikai, kurie užauga nepatyrę smurto, patys nesmurtauja. Koreliacija labai aiški – kuo daugiau smurto augdami patiria vaikai, tuo daugiau jie patys smurtauja. Nors (nuo įstatymo priėmimo Lietuvoje – red. past.) praėjo septyneri metai, ilgalaikėje perspektyvoje jis turėtų ryškiai mažinti“, – tikina G. Sakalauskas.
Lietuva išsiskiria iš kitų ES valstybių ne vien nužudymais
Nors Lietuvoje nužudymų mažėja, mūsų šalis iš kitų ES valstybių išsiskiria kitu aspektu – panašiu nužudymų ir sunkių sveikatos sutrikdymų skaičiumi. Lietuvoje per metus užregistruojama iki 100 nužudymų ir panašus skaičių sunkių sveikatos sutrikdymo atvejų (sunkus sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinius/organus). 2023 m. užregistruoti 136 sunkūs sveikatos sutrikdymai ir 73 tyčiniai nužudymai, įskaitant pasikėsinimus.
Anot G. Sakalausko, tai rodo, kad smurtas Lietuvoje yra radikalus, t. y. jeigu kyla konfliktas ir jo metu panaudojamas fizinis smurtas, tai daroma taip intensyviai, kad sukelia žmogaus mirtį. Deja, tai nutinka kur kas dažniau nei kitose Vakarų Europos šalyse.
„Įdomu tai, kad turime 1:1 nužudymų skaičių ir sunkių sveikatos sutrikdymų skaičių, kai daugumoje Vakarų Europos šalių jis skiriasi dešimtis kartų. Pavyzdžiui, jei Vokietijoje yra maždaug 1000 nužudymų per metus, sunkių sveikatos sutrikdymų bus apie 10 tūkst. Tai reiškia, kad mes Lietuvoje turime ne tik daug smurto, bet jis taip pat dažnai baigiasi žmogaus mirtimi“, – komentuoja kriminologas.
„Skirtumas tarp nužudymų ir sunkių sveikatos sutrikdymų yra ne todėl, kad kitose šalyse yra daugiau sveikatos sutrikdymų, bet todėl, kad yra daug mažiau nužudymų. T. y. yra sužalojimų, kurie neveda žmogaus iki mirties“, – paaiškina jis.
Statistikos duomenimis, mūsų šalyje nužudymų skaičius gana nedidelis, bet vis tiek tris kartus didesnis už ES šalių vidurkį. Kartu su Lietuva „lyderiauja“ ir Latvija bei Estija. Tam, pasak eksperto, įtakos turi istorinės traumos.
„Istorinė praeitis, nepagarba žmogui, jo gyvybei ir orumui iki šiol labai aiškiai jaučiasi. Esame šalys, kurios turi skirtingus kodeksus ir skirtingus įstatymus, bet esame tas pats regionas ir šiuo požiūriu mes panašūs į kitas posovietines šalis – agresijos yra daug, o kartais ji baigiasi žmogaus gyvybės atėmimu“, – dėsto G. Sakalauskas.
Buvo gavęs smurto orderį, bet nužudė moterį – kiek efektyvi policijos priemonė?
Liepos 7 d. Skuodo rajone, Vižančių kaime, galimai konflikto metu namuose neblaivus 1969 metais gimęs vyras šautuvu sužalojo 1980 metais gimusią moterį. Ji dėl šautinės žaizdos buvo reanimuojama medikų automobilyje, tačiau netrukus mirė. Įtariamajam pareigūnai nustatė 2,65 prom. girtumą, jie taip pat rado ir paėmė nupjautavamzdį medžioklinį šautuvą.
Aiškėja, kad moterį šautuvu, įtariama, mirtinai sužalojusiam vyrui buvo išduotas smurto orderis. Tiesa, nusikaltimo metu jis nebegaliojo.
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ komentavo, kad smurto orderis yra prevencinė priemonė į ateitį, kai numatoma, kad žmogus gali imtis smurto. Visgi po tokių nusikaltimų kaip Skuode kyla klausimas, kokį realų efektą turi smurto orderis.
„Bendrai vertinant, jokia norma ir jokios priemonės, kad ir kokios griežtos būtų, nesukurs tokių sąlygų, kad visai nebūtų smurto“, – tikina G. Sakalauskas.
Smurto orderis, anot kriminologo, yra gera priemonė, leidžianti apsaugoti šeimos narius nuo momentinio smurto panaudojimo. Tiesa, jos efektyvumą kol kas sunku įvertinti, o jis priklauso ir nuo išorinių veiksnių, tokių kaip orderį išduodančios policijos gebėjimas identifikuoti galimą smurtą ir užkirsti jam kelią.
„Reikia laiko, kuris leistų įvertinti priemonės veiksmingumą. <...> Tai priklauso ir nuo bendradarbiavimo, ir pagalbos tiek smurtaujantiems, tiek aukoms, ir ilgalaikės apsaugos. Priemonė yra gera, bet trumpalaikė ir klausimas, kaip po to veikia sistema ir kiek pati visuomenė ir teisėsauga suvokia galimas ilgalaikes smurto grėsmes ir padarinius“, –
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis įsigaliojo pernai liepą. Vien per pirmąjį mėnesį nuo priemonės įsigaliojimo policija jų išdavė daugiau nei 1,4 tūkst. Orderis yra išduodamas 15 dienų.
Visų ginklų savininkų sukontroliuoti neįmanoma
Po tragedijos Skuodo rajone išaiškėjo dar viena detalė – vyras moterį nušovė galimai nelegaliai turėtu ginklu. Įvykio vietoje rastas ir paimtas medžioklinis nupjautavamzdis šautuvas.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad būtina griežtinti ginklų laikymo kontrolę. Jo teigimu, šios iniciatyvos artimiausiu metu imsis pati policija.
„Kai vyksta tokios tragedijos, reikia įsivertinti, ar mūsų (ginklų laikymo kontrolė – ELTA) yra pakankama. Tad iš policijos iniciatyvos tikrai kils. Tiek policijos generalinio (komisaro – ELTA) nustatytų tvarkų peržiūra, neatmetu ir įstatyminių projektų“, – Info TV laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė policijos generalinis komisaras.
Pasak R. Požėlos, bendrai vertinant tokio tipo nusikaltimus situacija nėra blogėjanti. Visgi, pripažino jis, pastaruoju metu rezonavusios žmogžudystės verčia iš naujo įvertinti Lietuvoje galiojančią šaunamųjų ginklų laikymo tvarką.
„Nori nenori, bet tenka inicijuoti ginklų laikymo kontrolės griežtinimą. Matyt, per daug tų įvykių. Dar noriu priminti įvykį Šalčininkų rajone, kai sutuoktinio buvo nužudyta mūsų pareigūnė. Matyt, sprendžiant tam tikras šeimynines dramas buvo panaudotas legaliai laikomas medžioklinis ginklas“, – sakė R. Požėla.
G. Sakalauskas neskuba kalbėti apie griežtesnę ginklų kontrolę. Jo teigimu, tvarka Lietuvoje jau dabar yra gana griežta, o sukontroliuoti visus ginklų savininkus, ypač tuos, kurie šautuvus laiko legaliai, būtų beveik neįmanoma.
„Lietuvoje taisyklės yra palyginti griežtos ir tai labai gerai, tikrai jų nereikėtų švelninti. Smurto panaudojus šaunamąjį ginklą būna, įvykių registruojama po keliolika atvejų per metus, bet palyginus su kitomis šalimis jų yra labai nedaug. <...> Vienas kitas atvejis sudaro grėsmės vaizdą, bet palyginti su Šveicariją, kur pagal įstatymą kiekvienas turi turėti ginklą, Suomija ir kitomis šalimis, Lietuvoje dėl griežtos ginklų kontrolės tokių atvejų turime nedaug. “, – akcentuoja kriminologas.
Savo ruožtu policija pastebi, kad reikėtų tikrinti ginklų savininkus, ypač tuos, kurie jau yra gavę smurto orderį.
„Jeigu jam yra išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, iš jo ginklas nedelsiant paimamas ir perduodamas į policijos saugyklą. Tačiau baigus galioti orderiui, žmogus gali ateiti ir atsiimti ginklą“, – TV3 Žinioms komentavo M. Akelaitis.
Kriminologas Gintautas Sakalauskas: „Valstybė turi siųsti žinią“
Daugybė smurtą patyrusių žmonių nesikreipia į institucijas ne tik dėl to, kad bijo. Dalis gyventojų vis dar neskiria smurto – kai kurie net ir atsidūrę ligoninėje nepripažįsta, kad artimas žmogus pakėlė prieš juos ranką, laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė. Tad kaip paskatinti juos išeiti į smurtinės aplinkos?
„Neskubėčiau žmonių kaltinti dėl dviejų dalykų. Pirmiausia, jei turi teisę pasirinkti. Vertimas kažką daryti kartais būna truputį pro šalį. Antra – klausimas, ar valstybė su savo priemonėmis ir kontrolės sistema gali pasiūlyti veiksmingus mechanizmus, kurie tikrai tą problemą išspręstų. Kartais žmonės problemas išsisprendžia geriau negu tada, kai įsikiša valstybė. Tačiau reikėtų žinoti, kad galimybių yra: yra pagalbos centrai, nevyriausybinės organizacijos, policija, kurie gali padėti. Kad žmonės kreiptųsi“, – teigia G. Sakalauskas.
Kriminologas pastebi, kad pasitikėjimo ir vieni kitais, ir valstybės institucijomis Lietuvoje yra nedaug. Tačiau pakeisti situaciją gali gerieji pavyzdžiai – tikros istorijos, kai kreipęsi pagalbos gyventojai jos sulaukė.
„Valstybė turi siųsti žinią: mes esame užnugaryje, turime tam tikrą tinklą, veiksmingas priemones ir jas galime pritaikyti“, – apibendrina ekspertas.
