„Svarbiausias darbas – biudžetas. Nuveiktas pakankamai anksti. Manau, kad tai yra svarbiausia, ką padarėme. Kaip niekad daug lėšų skirta pajamų didinimui, numatyta kompensacijoms dėl ypač sudėtingų aplinkybių, kurios buvo nuo pat rudens sesijos pradžios.
Kitas, manau, pakankamai svarbus segmentas klausimų, kuriuos pradėjome svarstyti, yra reformos. Kai kurios jau priimtos, kaip neįgaliųjų, negalios nustatymo, jau priimtos prieš keletą dienų. Valstybės tarnybos reforma pradėta svarstyti, visi sutinkame, kad atidėlioti to darbo negalime, nepaisant to, kad nuomonės išsiskiria“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pažymėjo, kad rudens sesijoje svarbią vietą užėmė ir klausimai susiję su Lietuvos saugumu, gynyba, pagalba Ukrainai.
Kalbėdama apie daug diskusijų sukeliančius žmogaus teisių klausimus – civilinės sąjungos ir kanapių dekriminalizavimo projektus – V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad „labai lėtais žingsneliais, kartais suklupdami einame vis arčiau priėmimo“.
„Man labai norėtųsi, kad Lietuva vis tvirtintų savo vakarietiškos, pažangios šalies įvaizdį ne tik tai sprendimais, kuriuos mes priimame Seime, bet ir kalbomis, kurios skamba iš Seimo tribūnos. Ne visada taip būna, bet tikiu, kad nei artėjančios religinės šventės, nei rinkimai nestabdys mūsų reikalingų sprendimų. O tokių sprendimų reikia vienai ar kitai žmonių grupei, kuri dar nesijaučia pakankamai apsaugota“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Dėl civilinės sąjungos, anot V. Čmilytės-Nielsen, gali reikėti ekspertinės išvados, o tai vilkins svarstymo procesą.
„Kanapių dekriminalizavimo klausime šiek tiek pasistūmėjome į priekį, bet iki priėmimo labai toli. Matome iš diskusijų Seime, kad palaikymas yra, deja, labai trapus“, – teigė parlamento vadovė.