Nuo 2022-ųjų lapkričio pabaigos klausimyną, kuriame privaloma pateikti tam tikrą informaciją bei pareikšti požiūrį į karą Ukrainoje, turi užpildyti visi Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, teikiantys prašymus dėl migracijos paslaugų: išduoti ar pakeisti leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje ir panašiai.
Migracijos departamentas nuo tada nurodo priėmęs 2 041 sprendimą dėl jų keliamų grėsmių valstybės saugumui.
Migracijos departamentui įvertinus surinktą informaciją bei gavus papildomai duomenų iš įvairių šalies institucijų, priimti 1644 sprendimai dėl Baltarusijos piliečių keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. 562 kartus baltarusiams atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 343 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą.
Taip pat priimta 450 sprendimų panaikinti anksčiau Baltarusijos piliečių turėtus vis dar galiojusius leidimus laikinai gyventi. Dusyk Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, aštuonis kartus priimti sprendimai tokius dokumentus panaikinti.
279 kartus Baltarusijos piliečiai sulaukė neigiamų atsakymų, kuomet buvo kreipiamasi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.
Dėl Rusijos piliečių keliamos grėsmės valstybės saugumui priimti 397 sprendimai. 76 kartus rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 84 – atsisakyta juos pratęsti. Priimta 90 sprendimų panaikinti Rusijos piliečių turėtus vis dar galiojusius leidimai laikinai gyventi. Tiek pat – 90 – sprendimų priimta dėl Rusijos piliečių leidimų nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo.
Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta dviem Rusijos piliečiams. Nacionalinės vizos rusams neišduoti nuspręsta 55 kartus.
Visiems minėtiems užsieniečiams taip pat priimti sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvą.
„Kaip ir tikėtasi, specialus klausimynas tapo papildomu saugikliu, padedančiu išaiškinti užsieniečius, kurių buvimas mūsų šalyje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jau pasitaikė ir tokių atvejų, kai asmenys pildydami klausimyną nuslėpė reikšmingą informaciją, bet vėliau tai buvo išaiškinta“, – pranešime cituojama Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
„Toks nesąžiningas užsieniečių elgesys traktuojamas jų nenaudai“, – teigė ji.
Rusijos bei Baltarusijos piliečių prašymus ir gaunamą informaciją vertinantis Migracijos departamentas prieš priimdamas sprendimą visada bendradarbiauja bei konsultuojasi su Valstybės saugumo departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei policija. Esant poreikiui, paklausimai siunčiami ir kitoms valstybės institucijomis.
Nuo praėjusių metų lapkričio klausimyną pildantys užsieniečiai privalo pateikti informaciją apie savo ryšius su NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių karinėmis institucijomis, išdėstyti savo požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje.
