Dažniausiai tokių nelaimų kaltininkai būna patys žuvusieji. Juk lengviausiai suversti visa kalte žuvuiam ir nebereikia jokio tyrimo, jokių papildomų veiksmų imtis. Bet tiesa būna kur kas kitokia, pasirodo, kad gaisras yra geriausias kelias paslėpti nusikaltimo įrodymus. Ir kaimuose, vienkiemuose dažnai yra apiplėšiami pagyvene, vieniši asmenys, o po to nužudomi ir namai padegami imituojant nelaimingą atsitikimą. Iš apdegusio lavono sunku būna nustatyti, kas įvyko iki gaisro. Nes žinome jei asmuo nėra pilnai nužudomas, bet stipriai traumiojamas, tai toks asmuo kvėpuoja ir dūmų tikrai rasime jo plaučiuose ir kraujyje, o ir senyvas traumuotas asmuo negali pats pasišalinti iš gaisro, jei jis yra apipiltas degiu skysčiu ir padegtas. Tad mūsų nusikaltėliai tobulėja ir jų veiklos metodai darosi vis baisesni.