Penktadienį Prezidentūrai išsiųstas kreipimasis „Dėl Lietuvos veikimo Europos Sąjungoje Astravo AE klausimu“.
„Raginame neatidėliojant įgyvendinti 2020 metų gegužės 5 dieną Seimo priimtos rezoliucijos nuostatas ir pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 metų birželio mėnesį, Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas“, – teigiama dokumente.
Jį pasirašė 166 žinomi Lietuvoje žmonės: įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai, europarlamentarai, signatarai, merai, menininkai, mokslininkai, žurnalistai ir kiti.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį nepriėmė sprendimo dėl trijų Baltijos šalių susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Tikimasi, kad į derybas aktyviai įsitrauks Europos Komisija.
Energetikos ministerijos siūlomu susitarimu Latvija ir Estija pritartų Lietuvos siekiui neįsileisti baltarusiškos elektros, tačiau pačios nenori prisiimti tokio įsipareigojimo.
Opozicijos politikai bei kai kurie ekspertai sako, kad reikia siekti ambicingesnio trišalio susitarimo, pagal kurį visos trys šalys solidariai nepirktų elektros iš Baltarusijos. Tačiau tam priešinasi Latvija.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendro sutarimo su Estija ir Latvija nebuvimas nėra naudingas Lietuvai.
Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi į prezidentą yra buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, Europos humanitarinio universiteto rektorius Sergejus Ignatovas, istorikas Alfredas Bumblauskas, poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas, dailininkai Algis Griškevičius, Raimundas Savickas ir kt.
Jie teigia, kad kreipiasi į prezidentą kaip pagrindinį Lietuvos užsienio politikos vykdytoją, nes artėja ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, vyksiantis birželio 18 dieną. Per jį bus siekiama atnaujinti santykius su Baltarusija.
Atviro laiško autoriai priminė G. Nausėdai jo paties praėjusių metų rugsėjį skelbtą pažadą „siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE.“
Atominė elektrinė Astrave statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Pirmąjį jėgainės reaktorių žadama paleisti šiemet.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus kategoriškai atmeta.
Seimas yra priėmęs įstatymą, draudžiantį pirkti elektrą iš nesaugių jėgainių. Lietuva nuo 2016 metų pradžios siekia įtikinti ES šalis prisidėti prie baltarusiškos elektros embargo.
