Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Seime įregistravo planą, kuriuo įtvirtinama Lietuvos demografijos, migracijos ir integracijos politika artimiausiems keleriems metams.
Mažiau skyrybų ir didesnis gimstamumas
Vienas ministerijos siūlomų tikslų – kurti šeimai palankią aplinką ir per kelerius ateinančius metus sumažinti ištuokų skaičių. Norima pasiekti, kad 2020 m. ištuokų skaičius 100 santuokų siektų 41,7, 2021 m. – 39,7, o 2022 m. – 37,4. Tiesa, savo plane ministerija nenurodė, kaip ketina siekti tokių permainų.
Taip pat iškeltas tikslas nuosekliai didinti gimstamumą, kad gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų būdama 15–49 metų, skaičius 2020 ir 2021 metais siektų 1,90, o 2022 m. – 1,91.
Ministerija siūlo kiekvienam Lietuvos naujagimiui skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį, kurį sudarytų būtiniausios prekės vaiko auginimo pradžiai.
„Šia simboline dovana būtų parodomas valstybės dėmesys šeimai. Svarstytina galimybė numatyti sutartinius įpareigojimus kūdikio kraiteliui gauti, pvz., tik užregistravus naujagimį pas šeimos gydytoją, taip užtikrinant visų naujagimių sveikatos priežiūrą. Lėšų poreikis – 3 mln. eurų. Skiriant kraitelį, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko poreikius: ar gimė sveikas, neišnešiotas, turi specifinių poreikių“, – rašoma plane.
Palankesnės sąlygos derinti šeimą ir karjerą
Ministerija žada parengti teisės aktus, kurias bus siūloma nustatyti, kad tam tikrų vaiko auginimo laikotarpiu tėvai turės galimybę gauti ir darbo užmokestį, ir vaiko priežiūros išmoką. Kartu bus peržiūrėta ir vaiko priežiūros išmokos mokėjimo antraisiais vaiko auginimo metais tvarka.
Siekiant sudaryti galimybes tėvams prižiūrėti vaikus darbovietėje, siūloma valstybės institucijose įrengti vaikų priežiūros zonas. Ketinama padidinti vaiko priežiūros zonų procentą valstybės institucijose, palyginus su praėjusiais kalendoriniais metais: 2020 m. – 10 proc., o 2021 ir 2022 m. – po 20 proc.
Ministerijos teigimu, įgyvendinus šią priemonę, bus sudarytos galimybės tėvams prižiūrėti vaikus darbovietėje, ypač tais atvejais, kai reikia skubiai spręsti klausimą dėl vaiko priežiūros. Tėvams bus lengviau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, todėl sumažės poreikis imti laisvą dieną, siekiant užtikrinti vaikų priežiūrą. Numatoma, kad vaikų priežiūros zonos bus įsteigtos: 2021 m. – 30 proc., 2022 m. – 40 proc. valstybės institucijų.
Taip pat ministerija nori skatinti naujos rūšies vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugų atsiradimą – lanksčių mažų lopšelių steigimąsi, lengvinant jų reguliavimo ir įėjimo į rinką sąlygas ir suderinant kompensavimo mechanizmus.
Papildomai ketinama pasirūpinti, kad nuo 2020 iki 2022 metų kasmet būtų remiama po tris nevyriausybinių organizacijų (NVO) projektus, kuriais organizuojamas vaikų užimtumas vasaros metu, panaudojant švietimo įstaigų ar dienos centrų infrastruktūrą.
Geresnės paslaugos šeimoms, didesnės išmokos
Norima, kad augtų visos dienos mokyklą lankančių mokinių dalis nuo visų mokinių, besimokančių pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas: 2020 ir 2021 m. po 20 proc., 2022 m. – 22 proc.
Dar vienas siekis – užtikrinti, kad daugiau šeimų naudotųsi šeimos kortele: 2020 m. – 50 tūkst., 2021 m. – 55 tūkst., 2022 m. – 60 tūkst.
Ministerija planuoja užtikrinti, kad išmokos vaikui, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais, 2020 m. didėtų 35 proc., 2021 m. – 43 proc., o 2022 m. – 20 proc. Tam prireiks 152,4 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
„Nuo 2020 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui (vaiko pinigų) dydis didinamas nuo 50 iki 60 eurų, o papildomai skiriamos išmokos vaikui, mokamos vaikams, auginamiems ir (ar) globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose bei neįgaliems vaikams dydis – nuo 20 iki 40 eurų“, – rašoma plane.
SADM prognozuoja, kad padidinus universalios ir papildomai skiriamos išmokos vaikui dydį, skurdo rizika bendroje populiacijoje sumažės 0,6 procentinio punkto, o vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis – 2,4 procentinio punkto.
Ketinama užtikrinti ir kitokią socialinę paramą moksleiviams – planuojama kasmet didinti nemokamai maitinamų mokinių skaičių, ilgainiui užtikrinant visų pagal pradinio ugdymo programas besimokančių mokinių nemokamą maitinimą.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. nemokami pietūs bus skiriami mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą savivaldybių atrinktose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose mokinių maitinimas organizuojamas taikant pilno ar dalinio švediško stalo principą, o nuo rugsėjo 1 d. – visiems mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje.
Parama pirkti ar nuomoti būstą
Numatoma teikti paramą šeimoms ir asmeniniam būstui įsigyti bei išsinuomoti. Ketinama padidinti pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma teisė į valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus.
„Prognozuojama, kad padidinus pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma teisė į valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus, padidės galimybės apsirūpinti būstu be tėvų globos užaugusiems asmenims, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms. Planuojama, kad 10–20 proc. valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito subsidija bus skirta didesniam asmenų (šeimų) skaičiui“, – rašoma plane.
Taip pat ketinama teikti finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionuose, skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti. Subsidijos, suteikiamos atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių.
Psichologinė pagalba
Siūloma plėtoti pagalbą krizinio nėštumo atvejais (besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims), remiant tokią pagalbą teikiančias NVO. Taip, anot SADM, bus užtikrinta psichologinė, socialinė ir finansinė pagalba krizinį nėštumą patiriančioms moterims.
Taip pat ketinama užtikrinti, kad augtų konsultacijų pozityvios tėvystės klausimais skaičius ir daugiau mokyklų vykdytų patyčių ir smurto prevencijos programas.
„Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gaus reikalingas konsultacijas sprendžiant vaikų auklėjimo ir ugdymo klausimus, kylančius iššūkius, turės galimybę pagilinti žinias vaikų nesmurtinio auklėjimo klausimais, atrasti atsakymus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje dėl vaiko elgesio. Stiprės jų pozityvios tėvystės įgūdžiai“, – prognozavo SADM.
Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d.
