Antradienį slaptame balsavime biuleteniai buvo išduoti 62 biuleteniai parlamentarams, tuo tarpu atstatydinti Ž. Pavilioniui būtų reikėję ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Dėl nepasitikėjimo balsavo tik opozicijos ir Seimo narių Mišrios grupės atstovai, valdantieji balsavime nedalyvavo.
Nekelia pasitikėjimo dėl skandalų
„Komiteto pirmininkas savo neatsakingu elgesiu sistemingai kenkia Lietuvos Respublikos Seimo vykdomai parlamentinei diplomatijai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Pasak jos, vasario mėnesį Ž. Pavilionis Sakartvele ne tik sužlugdė tarpininkavimo misiją tarp vietos pozicijos ir opozicijos, bet ir nediplomatiškais pareiškimais sukėlė tarptautinį skandalą. Ž. Pavilionis tuomet viešai išreiškė paramą šios šalies didžiausiai opozicinei partijai ir tuomet suimtam jos lyderiui.
„Šis komiteto pirmininko žingsnis sulaukė ir kritiško aukščiausių valstybės vadovų vertinimo“, – teigė A. Norkienė.
Opozicijai užkliuvo ir Ž. Pavilionio pokalbis su Rusijos pokštininkais, žinomais pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“. Jie su Ž. Pavilioniu susisiekė šių metų pavasarį, politikas manė kalbantis su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu. Tačiau įrašas paskelbtas birželį.
Vaizdo įraše Ž. Pavilionis dėsto savo ir valdančiųjų požiūrį įvairiais užsienio politikos klausimais, o pokalbio pabaigoje paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį ir pavadino prezidentą „simboliniu“.
„Šis komiteto pirmininko žingsnis sulaukė ir kritiško aukščiausių valstybės vadovų vertinimo“, – teigė A. Norkienė.
Opozicijai užkliuvo ir Ž. Pavilionio komandiruotė Vokietijoje, kurioje, anot A. Norkienės, URK pirmininkui nepavyksta išvengti ir asmeninių interesų. Opozicijos atstovė turėjo omenyje tai, kad vizito Vokietijoje metu Ž. Pavilionis vedė savo išrinktąją. Šį įvykį tiria ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
„Dėl visų šių aplinkybių esame įsitikinę, kad Žygimantas Pavilionis, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, neturėtų likti tose pareigose, nes nebekelia pasitikėjimo iš esmės“, – kalbėjo A. Norkienė.
Pavilionis sulaukė paramos ir iš kartvelų, ir iš Vakarų
Ž. Pavilionis teigė, kad po vizito Sakartvele Seimo valdybai pateikė išsamią ataskaitą apie savo viešnagę Kaukazo šalyje. URK pirmininko teigimu, prieš išvykstant, jo vizito gairės patvirtintos komitete.
„Seimo valdyba pritarė mano ataskaitai ir išgirdo mano paaiškinimus dėl šio vizito iškeltų tikslų: siūlymų valdančiajai daugumai nesodinti politinių oponentų į kalėjimus, paleisti iš kalėjimo suimtą opozicijos lyderį Nika Melia, pradėti teisines ir rinkimų kodekso reformas, apginti teisės viršenybę, stabdyti bandymus manipuliuoti teisėsauga siekiant politinių veiksmų, pasidalinti su opozicija valdžia parlamento viduje, siekti bendro sutarimo dėl šių klausimų vidaus politikoje ir nespręsti nesutarimų smurtu. Deja, Sakartvelo valdantieji tuomet nesutiko su šiais siūlymais“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Pasak jo, dieną po jo išvykimo, nepaisant asmeninių Ž. Pavilionio ir JAV bei ES ambasadorių pastangų, Sakartvelo valdantieji suėmė pagrindinį opozicijos lyderį ir aštriai kritikavo Lietuvos URK pirmininką.
„Labai gaila, kad šiai kritikai pritarė ir kai kurie opozicijos atstovai Lietuvoje“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.
Politikas stebėjosi opozicijos kaltinimais, kad Sakartvele jis rėmė tik vieną pusę. Ž. Pavilionis teigė, kad tuomet Sakartvele turėjo remti diskriminuojamus ir į kalėjimą sodinimus opozicijos atstovus.
„Ta viena pusė buvo demokratijos pusė“, – aiškino Ž. Pavilionis.
URK pirmininkas pabrėžė, kad Tbilisyje susitiko tiek su opozicijos, tiek su pozicijos atstovais.
Pasak jo, atvirame laiške Gitanui Nausėdai Ž. Pavilionio pastangas įvertino ir visos pagrindinės Sakartvelo nevyriausybinės organizacijos, ragindamos Lietuvos prezidentą paremti Ž. Pavilionį.
Konservatorius priminė, kad jo veiklą Sakartvele parėmė ir Vakarų šalių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai.
Ž. Pavilionis teigė, kad skatino prezidentą vykti į Tbilisį ir dalyvauti tarpininkavimo misijoje, kaip tą anksčiau yra daręs Valdas Adamkus su tuometiniu Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu.
„Deja, išgirstas nebuvau“, – sakė Ž. Pavilionis.
Konservatorius taip pat apgailestavo, kad nė vienas Seimo opozicijos lyderis nepanoro dalyvauti Sakartvelo krizės suvaldymo procese, neparodė noro vykti į Tbilisį, o vietoje to, anot Ž. Pavilionio, visą dėmesį skyrė jo tarpininkavimo kritikai.
Politikas tikino, kad jo ir Vakarų diplomatų dėka, pavyko suvaldyti krizę Sakartvele, grąžinti šią šalį į euroatlantinės integracijos kelią ir pasiekti, kad iš kalėjimo būtų paleistas Nika Melia.
Pavilionis: nebuvau pakankamai atsargus
Kalbėdamas apie pokalbį su Rusijos pokštininkais, Ž. Pavilionis pabrėžė, kad po išplatinto įrašo sulaukė daug palaikymo iš kolegų Vakaruose.
Konservatorius dėkojo ir Seimo opozicijos atstovams. Ne tik tiems, kurie nepasirašė interpeliacijos teksto ir, anot Ž. Pavilionio, patyrė didžiulį spaudimą, bet ir tiems, kurie jį parašė.
„Nuo šiandien visa Lietuva sužinojo apie šias Rusijos specialiųjų tarnybų atakas, apie kurias seniai žinojo seni kovotojai ir sąjungininkai, ES ir NATO šalių vadovai, NATO ir ESBO generaliniai sekretoriai, Europos Parlamento vadovas, šviesios atminties senatorius Johnas McCainas ir kiti demokratijos lyderiai, patyrę panašias atakas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
„Pripažįstu, kad nebuvau pakankamai atsargus, ir tai man gera, nors ir skaudi pamoka. Tačiau turėjau drąsos kartu su savo kolegomis Baltijos šalių Užsienio reikalų komitetų pirmininkais apie tai paskelbti, apsaugoti nuo tolesnių panašių atakų tiek save, tiek sąjungininkus“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Žinojau, kad manęs Kremlius už tai nepaglostys. Žinojau, kad sulauksiu daug kritikos. Klysti žmogiška, tačiau tai mano asmeninė klaida – iš karto neatpažinti giliai suklastotos, pirmą kartą Lietuvos istorijoje vykdomos „deep fake“ atakos“, – kalbėjo konservatorius.
„Deja, ši klaida taptų viso Seimo klaida, jeigu atskiri Seimo nariai šiai Kremliaus provokacijai šiandien pasiduotų sąmoningai, iš esmės užkibę ant Kremliaus specialiųjų tarnybų provokacijos, kas savaime pasiųstų labai aiškų signalą tiek sąjungininkams, tiems mūsų priešams, kad esame pažeidžiami pačios tautos atstovybėje“, – tikino politikas.
„Žinojau, kad manęs Kremlius už tai nepaglostys“, – sakė Ž. Pavilionis.
Seimo URK vadovo vertinimu, provokatorių taikiniu jis tapo dėl aštrios pozicijos Rusijos atžvilgiu, Baltarusijos režimo kritikos, siekio režimų atstovams pritaikyti sankcijas.
„Be abejonės, visa tai erzina Kremlių ir kitus panašius režimus, kadangi vos po kelių mėnesių aktyvios veiklos tampame laisvės ir demokratijos farvateriu – ne tik reaguojame, bet ir aktyviai plečiame ir tvirtiname mūsų vertybes atitinkančią erdvę regione bei pasaulyje“, – sakė Ž. Pavilionis.
Į kaltinimus asmeniniams interesams pasinaudojus komandiruote Berlyne, kai registravo santuoką Lietuvos ambasadoje, Ž. Pavilionis pažymi apmokėjęs sutuoktinės kelionės išlaidas, santuoką registravęs po darbo laiko.
„Santuoka yra įregistruota pagal galiojančius įstatymus, po darbo laiko tarp oficialių susitikimų, visa procedūra truko kelias dešimtis minučių. Seimo narys turi teisę į asmeninį laiką po darbo, komandiruotės atveju – po oficialios programos laiko, ką ir padarėme Berlyne“, – teigė politikas.
Politikas juokavo, kad medaus mėnesį atidėjo geresniems laikams. Baigęs kalbėti Ž. Pavilionis opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui, kurio tuo metu nebuvo posėdžių salėje, ir Seimo bibliotekai padovanojo po vieną suomių žurnalistės Jessikkos Aro knygos „Putino troliai“ egzempliorių.
Pareiškimą dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu pasirašė 55 parlamentarai iš valstiečių, socialdemokratų, darbiečių, Lietuvos regionų frakcijų, Seimo narių Mišrios grupės.
Pagal Seimo statutą, pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 29 parlamentarai.
Tam, kad Seimo pareigūnas būtų atleistas, slaptame balsavime turi balsuoti mažiausiai 71 parlamentaras.
