Pasak K. Zagrecko, lėktuvų katastrofos pakilimo metu yra itin retos, ypač tokios greitos, ir kelia nuostabą, nes incidentas įvyko su moderniu, pažangiu „Boeing“ lėktuvu, kuris turėtų būti saugus ir techniškai patikimas.
„Pirmiausia, reikia pasakyti, kad katastrofos, kurios įvyksta lėktuvo pakilimo metu, yra itin retos. Aš net neprisimenu kito tokio atvejo. Paprastai, pakilimo pradžioje viskas būna patikrinta. Žinoma, pasitaiko incidentų, bet jie itin reti. Antra, kad viskas įvyktų taip greitai, vos per kelias sekundes, irgi labai neįprasta.
Galima prisiminti „McDonnell Douglas MD-82“ avariją Madride. Ten situacija buvo šiek tiek panaši, bet tai buvo senesnis lėktuvas su mažiau automatikos ir savikontrolės sistemų. O šis lėktuvas yra vienas pažangiausių, jei ne pats naujausias „Boeing“ modelis. Jam tik 14 metų, tad tikrai nėra senas, o naudojamos technologijos pažangios“, – komentavo jis.
Žmogiškasis faktorius sukelia didžiąją dalį lėktuvų katastrofų
Eksperto nuomone, pakilimo metu bet kokia klaida, tiek piloto, tiek konfigūracijos, paprastai būna aiškiai įgarsinama automatinių sistemų, todėl pilotas iš karto supranta, ką padarė ne taip. Tokie dalykai dažniausiai eliminuojami. Be to, kaip jis sakė, žmogiškasis faktorius yra vis dar apie 80 proc. visų katastrofų priežasčių, tai nebūtinai piloto klaida, tai galėjo būti ir techninės priežiūros klaida, ir skrydžių valdymo tarnybos veiksnių padariniai, visur, kur įsitraukia žmogus.
Aviakatastrofa Indijoje kelia daug klausimų, pasak K. Zagrecko, nes patikimas lėktuvo modelis sudužo per itin svarbų ir trumpą skrydžio momentą, o aiškios priežasties kol kas nėra dėl trūkstamų duomenų ir prieštaringų spėlionių.
„Šiuo atveju kalbėjau su pilotais, kurie skraido būtent šio tipo lėktuvais. Jie tvirtino, kad šis modelis yra patikimas. Pradžioje buvo keletas smulkių incidentų, bet jie buvo ištaisyti ir daugiau nieko nenutiko. O dabar atsirado įvairiausių gandų – gal sparno mechanizmai nebuvo sureguliuoti, gal varikliai sustojo, net buvo kalbama, kad vietoje važiuoklės išleido užsparnius, tačiau nuotraukose matyti, kad užsparniai išleisti.
Ši katastrofa sukelia daug nežinomybės – nėra, už ko „užsikabinti“. Nėra nei papildomų pokalbių įrašų, nei kitų duomenų. Iš patirties galima pasakyti, kad kylant vyksta vienas kritiškiausių skrydžio etapų. Skaičiuojama, kad kiekviename skrydyje yra apie 14 kritiškų sekundžių – nuo momento, kai lėktuvas pasiekia sprendimo greitį V1, iki V2 – greičio, kai lėktuvas jau visiškai valdomas“, – paaiškino jis.
Lėktuvo situacija galimai buvo nekontroliuojama
Pasak piloto, ši katastrofa įvyko kritiniu momentu prieš lėktuvui įgijus pakankamą greitį, pilotai paskelbė „Mayday“, nes situacija tapo nekontroliuojama, tačiau tiksli priežastis neaiški, o panašūs atvejai – itin reti ir dažniausiai turi išskirtines technines priežastis.
„Ši katastrofa įvyko būtent tame tarpe – kai lėktuvas dar nebuvo įgavęs pakankamos kinetinės energijos. Kodėl pilotai paskelbė „Mayday“? Tai reiškia, kad situacija tapo nekontroliuojama.
Kokia buvo to priežastis? Matyti, kad lėktuvas skrido minimaliu greičiu šiai konfigūracijai. Ar sustojo abu varikliai? Tai būtų labai retas atvejis – tūkstantosios procento dalys. Toks įvykis yra labai mažai tikėtinas.
Panašus atvejis buvo Londono Heathrow oro uoste su „Boeing 777“, kai likus 500 metrų iki nusileidimo sustojo abu varikliai. Pilotai dar spėjo peršokti oro uosto tvorą ir nutūpė ant tako. Ten priežastis buvo netinkamas kuras – susidarę kristalai užkimšo kuro filtrus, todėl varikliai sustojo. Tačiau šis atvejis buvo visiškai kitoks“, – kalbėjo aviacijos ekspertas.
Vis dar daug neatsakytų klausimų apie aviakatastrofą Indijoje
K. Zagreckas teigė, kad peržiūrėjo daugybė vaizdo įrašų ir komentarų apie lėktuvo sudužimą, bet jam vis dar išlieka daugybė klausimų, ar lėktuvo konfigūracija buvo netinkama šiai skrydžio fazei? Kas neleido pereiti nuo minimalių greičių prie didesnių, kai lėktuvas tampa visiškai valdomas?
Pasak jo, šiuo metu galima daryti tik prielaidas, kurios yra greitai atmetamos, kai atsiranda naujų faktų: „Pavyzdžiui, buvo kalbama, kad lėktuvas kilo ne nuo tako pradžios, bet paaiškėjo, kad visgi kilo nuo pat pradžios. Be to, kilimo takas yra labai ilgas – 3,5 km – tai pakanka pakilti net su maksimaliu svoriu. Šis lėktuvas nekilo maksimaliu svoriu – iki Londono nereikia tiek kuro.
Taip pat nei atmesta, nei patvirtinta, kad galėjo būti sparno mechanizmų klaidų. Bet štai klausimas: kodėl nebuvo įtraukta važiuoklė? Paprastai važiuoklė įtraukiama maždaug 50 m aukštyje, kai prietaisai patvirtina, kad kilimas sėkmingas. Šiuo atveju tokios komandos nebuvo“, – tęsė pilotas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
