„Pacientas į ligoninę pakliuvo 12 d. po 20 val., jis keliavo po Pietų Afrikos Respubliką (PAR), visos kelionės metu negalavo ir grįžęs iškart atvažiavo į mūsų ligoninę, kur buvo paguldytas dėl gastroenterokolito.
Greičiausiai jis užsikrėtė kelionės metu kuriame nors oro uoste. Jis jautėsi pakankamai gerai, bet atsiradus dusuliui ir kvėpavimo nepakankamumui perkeltas į reanimacinį skyrių. Jei pradžioje nebuvo galima įtrati, kad buvo užsikrėtęs, tai patvirtina, kaip svarbu apsaugos priemonės, karantininės priemonės laikytis atstumo“, – sakė įstaigos vadovas.
„Klinikinė mirtis paciento nebuvo ištikusi, situaciją sunkina tai, kad pacientas turi daug gretutinių ligų", – sakė jis. Pacientas yra rizikos grupėje – pagyvenęs, turi gretutinių ligų.
A. Skorupsko teigimu, dabar pacientas yra pusiau sąmoningas: „Jis yra prislopintas, bet ne dėl to, kad jo būklė neleidžia, bet dėl to, kad eikvotų mažiau jėgos, kad būtų lengviau kvėpuoti, kad mažesnis būtų deguonies poreikis."
Ligoninės vadovo pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus patikslino, kad paciento būklė yra sunki, taikoma papildoma plaučių ventiliacija: „Kai tai daroma, negali būti žmogus sąmoningas, nes taip dirginami kvėpavimo takai. Taigi jis kiek prislopintas, bet niekada nebuvo ištiktas klinikinės mirties."
Portalas tv3.lt primena, kad dar iki spaudos konferencijos pasigirdo daug gandų iš sergančiojo aplinkos, kad pacientas mirė, vėliau apie klinikinę mirtį. Tačiau tuo metu ligoninės medikai platesnės informacijos neteikė.
Paklaustas, kodėl anksčiau netirtas dėl koronaviruso, vadovas aiškino, kad tas padaryti tik atsiradus tą leidžiantiems įtarti simptomams – karščiavimui, dusuliui.
Ligoninei buvo žinoma, kad pacientas keliavo, tačiau ketvirtadienį nei PAR, nei kitos šalys, per kurias jis skrido, nebuvo įtrauktos į rizikos šalis.
„Niekas negalėjo įtarti, kad jis serga, kur jis, kokiame oro uoste pasigavo virusą. Jis atvyko su puokšte ligų, turi širdies ligą, ir besiskųsdamas gastroenterokolitu, t .y. pilvo skausmais, viduriavimu. Nuo pat savo misijos pradžios PAR jis jautė šiuos negalavimus", – sakė A. Skorupskas ir pridūrė, kad pacientas yra klasikinis rizikos grupės atstovas.
Turėjusieji kontaktą tiriami
Vadovo teigimu, visi kontaktavę asmenys yra suregistruoti, viena partija išsiųsta į Vilnių testavimui, antra partija pajudės už poros valandų. Pirmoje partijoje yra apie 50 ėminių, anot vadovo, tai jau antras, trečias galėjusių turėti kontaktų žmonių ratas. Dabar galimai turėję kontaktą medikai yra karantine.
Anot A. Skorupsko, su kitais ligoniais pacientas nebendravo.
„Pro kokius skyrius jis praėjo, neįvardinsiu nes panika yra baisiau už viską, dabar visi tie skyriai yra dezinfekuoti ir šiąnakt tai padaryta paskutinį kartą. Šiuo metu dirba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai, jei aiškinasi pirmo, antro rato kontaktus, tai tas sąrašas pildosi, bet kiek pagal dokumentaciją yra, visi yra karantinuoti ir testai išsiųsti. bet jūs galvojate, kad jie visi apsikrėtę? Nemanyčiau, nes daugelis darbuotojų nepatenka į rizikos grupę. Pacientas nebuvo tuose skyriuose, kur yra rizikos grupių pacientų", – sakė jis.
Ligoninės vadovo teigimu, visiems, turėjusiems kontaktą, bus atliekami testai, vėliau – ir kontroliniai testai ir tik tada jie galės grįžti į darbą.
Paklaustas, kaip ligoninė tokioje situacijoje organizuoja, darbą, A. Skorupskas sakė, kad tai yra izoliacija. „Yra teikiama tik skubi pagalba. Šis ligonis yra tik viename skyriuje, o kiti skyriai yra atriboti pertvaromis ir dideliais atstumais.
Jo teigimu, jokie nusiskundimai apie sveikatą iš paciento šeimos narių nėra žinomi. A. Skorupskas negalėjo patikslinti, ar grįžęs kontaktavo su šeimos nariais, prašė gerbti privatumą ir detalių apie juos nepateikė: „Nė vienas jų nekeliavo, visi jie save izoliavę namuose."
Ligoninės vadovas pridūrė, kad dar naktį buvo suformuota antra rezervo partija ir yra atvežama: „Tikrai nepritrūksim nei vaistų, nei deguonies, nei kitų dalykų. Turime pakankamus kiekius.Kaukių turime pakankamai ir rezervas dar bus papildytas."
Apie iš Pietų Afrikos Respublikos grįžusį pacientą buvo pranešta naktį iš pirmadienio į antradienį. Dar ryte buvo pranešta, kad paciento būklė buvo sudėtinga.
Šaltinių duomenimis, medikai su COVID-19 sergančiu vyru, kurį buvo ištikusi klinikinė mirtis, dirbo be visų reikalingų apsaugos priemonių.
Lietuvoje šiuo metu patvirtinta 18 COVID-19 atvejų, visi jie yra įvežtiniai. Pirmoji pacientė, kuriai buvo diagnozuota infekcija, jau pasveikusi ir išleista iš ligoninės į namus.
Pirmadienį paskelbė apie tris naujus atvejus
Lietuvoje pirmadienį nustatyti dar trys nauji koronaviruso atvejai. Du pacientai izoliuoti ir gydomi Vilniuje, Santaros klinikose, vienas – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Visi trys asmenys – neseniai grįžę iš užsienio, du iš Austrijos, trečiuoju atveju – iš Dominykos Respublikos.
„Trys teigiami. Tai dar turime. Visi įvežtiniai. Patikslinsime. Dabar tik žinutę matau, kad yra dar trys nauji nustatyti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Dėl šių naujų atvejų pradėti epidemiologiniai tyrimai.
Pirmadienį visoje Lietuvoje įvestas karantinas. Jo metu su retomis išimtimis užsieniečiams draudžiama atvykti į Lietuvą, uždaromos daugelis parduotuvių, neveikia mokyklos, darželiai ir universitetai.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį SAM pranešė, jog dešimtyje savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos – bus įkurti mobilūs punktai, kuriuos savarankiškai atvykusiems pacientams bus atliekami tyrimai dėl naujojo koronaviruso.
Daugiau apie Vyriausybės veiksmus kovoje su koronavirusu žiūrėkite čia:
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.Nuo kovo 16 d. pakeistas įtariamo atvejo apibrėžimas: žmonės, grįžę (ar iki to 14 d. keliavę) iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas ir simptomams paaiškinti kitų medicininių priežasčių nėra.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogui pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jis buvo artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogus, kuriam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14-lika dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti.Žmonėms, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems žmonėms, draudžiama. Žmogus išeiti į lauką gali, jeigu jis tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, jis išeis į savo balkoną, terasą, nuosavą kiemą, kuriame nesutiks kitų žmonių.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
***
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
