Vadovėliai mūsų moksleiviams suteikia ne tik žinių, bet, anot Lygių galimybių kontrolieriaus, ir išankstines nuostatas apie lyčių vaidmenis, vyrų ir moterų vietą visuomenėje. Knygose, iš kurių mokosi moksleiviai, apstu štai tokių pavyzdžių: „Gėlininkė turi tulpes ir narcizus“, „ūkininkas atvežė į turgų pomidorus“, arba „mama nusprendė padaryti meduolių pyragą…“, o „vyras privalo mokėti apsiginti“. Moteriškos lyties veikėjoms knygose apskritai yra skiriamas dažnai antraeilis vaidmuo.
Anot lygių galimybių kontrolieriaus, stereotipų per daug ir tai tik didina lyčių nelygybę mūsų visuomenėje.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ištyrė 32-vi šeštoms-septintoms klasėms skirtas mokymo priemones ir apie tai parengė net 100 puslapių apžvalgą. Čia ir gausu pavyzdžių, kur vyrams vadovėliuose esą peršamas maskulinizmas, moterims – jautrumas ir namų ruoša.
Tai pastebėjo ir gatvėje kalbinti moksleiviai.
„Vyrai gali būti moterų darbe geresni, o moterys vyrų kur yra geresni“, – sakė vaikas.
Su išsakytomis mintimis sutiko ir jo draugas: „Aš nemanau, kad nuo lyties turėtų priklausyti viskas. Man irgi nelabai rūpi, nelabai susimąstau, bet dažniausiai, jei vadovėlyje vaizduojamos kažkokios gėlės – tai dažniausiai mergaitėms.“
„Vis dėlto moterys ir vyrai yra skirtingų lyčių, skirti skirtingiems darbams. Skirtingus sugebėjimus turi“, – pastebėjo sutiktas aštuntokas.
O galiausiai, anot kontrolierės, moterys lieka nuskriaustos ir kai vadovėliuose aprašomi vyrų pasiekimai ir žygiai.
„Žiūrint ypač į istorijos vadovėlius labai daug yra tokių situacijų, kur moteris tiesiog dingsta iš istorijos dėl to, kad jos dažniausiai siejamos su namų aplinka, ne su tuo išoriniu pasauliu. Ir dažniausiai net kunigaikščių žmonos ar partnerės, kurios prisidėjo tikrai reikšmingai prie istorijos, jos neturi nei savo vardų, nei pavardžių tenai“, – svarstė Lygių galimybių kontrolierės patarėja Vilma Gabrieliūtė.
Žurnalistas Giedrius Drukteinis sako, kad vadovėlių ir pratybų tyrimai dėl lyčių lygybės – graži, bet ne itin naudinga iniciatyva:
„Daug kas yra tiesiog duotybė. Ir, rodos, jei apie tai nesusimąstai, tai ir jokia problema. Bet jei staiga skiri tam savo laiko, energijos, resursų – tada ir gyvenimas kažkoks pasidaro nebe mielas. Nes staiga matydamas kolektyvą darnų vyriškių, remontuojančių mano automobilį, staiga pradedi jaudintis dėl to, kad tarp jų nėra nė vienos moters. Ir ką aš dabar kaip pilietis turėčiau padaryti, kad tarp jų atsirastų moteris? Arba bent jau moterys suvoktų, kad jos turi tokias pačias galimybes pasiėmusios kūjį tą mano automobilį kažkaip taisyti? Nežinau, man atrodo, kad tai tik apkartina kasdienybę ir prie gero tikrai neveda.“
Netoli Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, prie Operos ir baleto teatro rūmų, TV3 žinių žurnalistai sutiko ten dirbančius statybininkus. Jie sako, kad jų gretose moterų nėra, bet yra administracijoje ir tai jie vadina tiesiog tokia realybe.
Kalbinti praeiviai taip pat nesupranta, kodėl moterys vadovėliuose turėtų užsiimti statyba: „Čia moteriai dirbti, man regis, neišeitų. Buvo sovietų laikais, kada moteris buvo traktoristė didžiausioje pagarboje. „O, traktoristė“, sako. Na, kokia ji tau traktoristė, paišina visa, supranti, kai su vaikais reikia… Šiaip, suprantat, prie statybų pusė ant pusės negali būti.“
O gatvėje vaisius parduodančios moterys sako, kad lyčių vaidmenys visuomet skyrėsi, tik dabar viskas keičiasi. Viena kalbinta moteris pastebėjo, kad vyrai ir moterys pasikeitė vaidmenimis: „Nuo tų laikų, kai ten dar buvo tie neandertaliečiai, taigi jie viską namo nešdavo, bet ji rūpindavosi namais. Mūsų laikais dabar moteris privalo būti stipresnė, nes daugelis vyrų yra labai silpni, kažkaip pasikeitė vaidmenimis. Nes mūsų vyrai nenori nei dirbti, nei uždirbti, nei kažką namie padaryti.“
Bet toli gražu ne visi nenori pagelbėti ir taip galvoja. Gatvėje su kūdikiu vežimėlyje sutiktas vyras sakė, kad stereotipų mūsuose tikrai per daug: „Iš to, ką girdžiu, tai atrodo per daug. Pakankamai daug stereotipų girdisi iš draugų, dar kažko: a, tai čia berniukai, tai jiems galima ten taip ir taip… o čia mergaitės, tai turi tvarkingos būti. Ir panašiai.“
Lygių galimybių kontrolierės pastebėjimams apie vadovėliuose esančią nelygybę pritarė ir praeivė gatvėje: „Negali skirstyti vyrų, moterų, turi būti lygybė visur. Nesvarbu kur, vadovėliuose ypatingai turėtų būti, kad lygybė pirmoje vietoje.“
„Yra svarbu skatinti dialogą. Ir jeigu, sakykime, mes matome, jog nagrinėjama tema, kur tikrai, kaip ir sakot, gal nebuvo aiškių lyderių moterų, ar ne? Svarbu skatinti kritinį mąstymą, klausti, ką veikė moterys tuomet. Arba klausti, susieti su dabartine situacija. Kad mokymosi priemonės būtų ta galimybė, kuri vaikams parodytų visą kontekstą ir susietų su šiuolaikine kasdienybe“, – Lygių galimybių kontrolierės patarėja Vilma Gabrieliūtė.
Lygių galimybių kontrolierius rekomenduoja vadovėliuose mažinti stereotipų, nepamiršti ir paieškoti daugiau moterų vaidmenų įvairiose situacijose ir istorijoje, dažniau teikti moterų citatas ir pamokų metu neskirstyti moksleivių į grupes pagal lytį.
