Tokį sprendimą PAKK priėmė dar praėjusią savaitę, sausio 11 d. vykusio posėdžio metu. Verdiktas priimtas balsų dauguma, tačiau gautos ir dviejų komisijos narių atskirosios nuomonės. Visgi, informacija apie tai nedetalizuojama.
„Komisija balsų dauguma nusprendė, kad krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje publikuotoje informacijoje apie tankų įsigijimą nėra Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos. Dėl šio sprendimo buvo gautos dviejų Komisijos narių atskirosios nuomonės“, – komentare Eltai nurodo Valstybės saugumo departamentas (VSD), vykdantis PAKK sekretoriato funkcijas.
VSD teigimu, PAKK šį klausimą svarstė poroje posėdžių – gruodžio 22 m. ir sausio 11 d. Gruodį komisija nusprendė, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) disponuojamos užsienio valstybių, Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinių organizacijų perduotos įslaptintos informacijos apsaugos priemonės bei procedūros atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Pateiktas skundas dėl Anušausko paviešintos informacijos
ELTA primena, kad PAKK pasiekė skundas dėl galimai A. Anušausko paviešintos jautrios ir įslaptintos informacijos apie vokiškus tankus „Leopard“ pasiekė dar vasarą. Į komisiją po vieno iš Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžių kreipėsi ekspremjeras Saulius Skvernelis – po VGT krašto apsaugos ministras pranešė, kad Lietuva planuoja siųsti ketinimų protokolą Vokietijos tankų gamintojams.
Sulaukęs kritikos, esą su Berlynu nutarta pasirašyti raštus be jokio konkurso ar politinio patarimo, ministras socialiniame tinkle „Facebook“ išdėstė savo poziciją. Visgi, tai įžiebė dar aštresnes diskusijas – imta svarstyti, ar KAM vadovas neatskleidė riboto naudojimo informacijos.
Prezidentas G. Nausėda ne kartą patikino – VGT svarstyta informacija buvo slapta ir sutarta ja nesidalinti. Vėliau pranešta, kad teisiškai šį aspektą turėtų įvertinti KAM.
Ir nors ministerija patikino, kad A. Anušausko paskelbta informacija apie tankų pirkimą neturi įslaptintos informacijos požymių, šalies vadovas nuo savo pozicijos neatsitraukė.
„Mes gi posėdyje – ir tai buvo ne kartą kalbėta – pakartodavome, kad tai yra neatskleistina informacija, kad ją reikia naudoti tik tarnybiniais tikslais. Bet į tai nebuvo atsižvelgta. Ir buvo pasakyta tai, kas buvo pasakyta“, – konstatavo G. Nausėda.
Savo ruožtu dėl A. Anušausko paskelbtos medžiagos į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė. Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris tęsiasi iki šiol.
Anušauskas sureagavo į Prezidentūros atstovų kritiką
Palankaus Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos (PAKK) sprendimo sulaukęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesutinka su Prezidentūros atstovų argumentais, esą ministerija nenoriai bendradarbiavo ir „dozavo“ pateikiamą informaciją. Politikas pažymi, kad pats Krašto apsaugos ministerijos (KAM) prašė komisijai suteikti visą reikiamą medžiagą.
„Aš atsakymų pats neteikiau, manęs jų niekas neklausė, bet galiu patikinti, kad ministerija ne tik bendradarbiavo, bet davė absoliučiai visą informaciją – net tą, kuri yra nesusijusi su šiais reikalais. Davė viską. Kadangi nedalyvauju, prašiau, kad duotų viską – tikrai žinau, apie ką kalbu, kokią medžiagą naudoju. Jokių apribojimų ir būti negalėjo“, – Eltai sakė A. Anušauskas, reaguodamas į PAKK sprendimą ir Prezidentūros deleguotų atstovų kritiką.
„Nesutinku. Šiuo atveju ši nuomonė neatitinka tikrovės“, – šalies vadovo patarėjų kritiką atmetė jis.
A. Anušauskui pasirodė keisti ir prezidento patarėjų Simono Mikšio ir Dariaus Urbono argumentai dėl to, kad ministras, viešindamas informaciją apie tankų pirkimus, naudojosi viešais šaltiniais ir „Vikipedija“.
„Viso PAKK klausimo svarstymo metu KAM ir jos atstovų, dalyvavusių posėdžiuose, mėginimai įtikinti, kad visa reikšminga ir pagrindinė informacija tankų įsigijimo klausimais yra vieša ir paprastai prieinama internete, vargu ar turi kokio loginio pagrindo, nes kitaip tektų pripažinti, jos sprendimai dėl šimtamilijoninių investicijų KAM daromi remiantis Vikipedijos duomenų analize. Tokia išvada neatlaiko jokios kritikos“, – atskirojoje nuomonėje teigė D. Urbonas.
„Jeigu kalbame apie teisę ir teisinius vertinimus, reikia vadovautis įstatymais, o ne „Vikipedija“. Šiuo atveju, jų kritika „Vikipedijai“ nelabai adekvati“, – atkirto A. Anušauskas.
Visgi, komentuoti, kodėl PAKK narių nuomonės išsiskyrė ir kaip šis sprendimas atrodo anksčiau prezidento Gitano Nausėdos išsakytų pareiškimų kontekste, A. Anušauskas nesiėmė.
„Nekalbėsiu nei apie prezidentą, nei apskritai kokį politiką – tiesiog politikams kalbant apie įslaptintą informaciją, jos naudojimą, reikia vadovautis įstatymais. Galiojančiais įstatymais, ne savo nuomone, bet būtent įstatymais“, – teigė jis.
„Gaila, kad tas tyrimas užtruko penkis mėnesius. Labai viliuosi, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos kiti svarbesni darbai dėl to nenukentėjo. Iš tikrųjų, gal ir Generalinėje prokuratūroje bus aiškiau priimant sprendimus“, – sakė A. Anušauskas.
