Tokio kultūringo ir puikiai organizuoto mitingo, Vilnius dar nematė. Šaunuoliai organizatiriai!!!
Visiems mokintis iš jų. Pasirodo, kaimuose gyvena tikri šviesuoliai.

Šią ūkanotą dieną perskaičiau komentarus ir ūkanos pranyko,tapo šviesu šviesu,o juokiuosi ir negaliu sustoti ,bijau hipervitaminozės c ,varykit toliau,labai įdomu kuomet durneliai riejasi,laukiu su nekantrumu tęsinio....

Oho. Kiek tarp konservu megztu berečių Zimano gerbeju yra! Nesitikėjau.

Oho, kaip konservams nepatinka, kai apie sovietiniu teroristu darbelius karo metais parašo! Kukliansky smegenis praplovė ar taip tėvai išauklėjo?

Komentatoriai tai jėga, visa lietuviškos neapykantos ir purvo abėcėlė čia. Vietoj palaikymo, supratimo ir vienybės čia liejasi neapykanta, pagieža, pavydas ir tt. Tai gal meskit tuos komentarus, varykit gyvai į mitingą pasireikšti. Ten galėsit per garsiakalbį į minią rėkti visa tai ką čia rašinėjat

Kad taip ūkininkai kovotų už Blaivybę!., kad alkoholis būtų pašalintas iš maisto parduotuvių, nebūtų liaupsinamas, laikomas buteliuose su blizgančiom etiketėm, bent alus, pažymėtas kaukolės ženklu...

geros naujienos. leidimas toliau rengti cirką nepratęstas, vargšai skriaudžiami pašalpiniai rytoj namo :)

Šilas ir jo gaujos banditai

V.Jusevičius-Šilas gimė 1917 m. Trakų apskrities Žąslių valsčiaus Lelėnų kaime mažažemio valstiečio šeimoje. 1940 m. įvedus Tarybų valdžią Lietuvoje, dirbo milicijos organuose. Prasidėjus karui, evakavosi gilyn į Rusiją, ten buvo pašauktas į 16-ąją lietuvišką šaulių diviziją. Baigęs specparengimo kursą, 1943 m. liepos 20 d. pasiųstas į Lietuvą kovoti sovietinių partizanų būriuose, vykdyti diversijas.

Lietuvos archyvuose išsaugota nemažai šio sovietinio partizano dokumentų ir liudijimų. Viename jų V.Jusevičius liudija, kad Kaniūkai buvo prie kelio, kuriuo dažnai į užduotis ėjo partizanų grupės. Kitame išlikusiame dokumente V.Jucevičius 1951 m. birželio 8 d. MGB duotuose parodymuose tvirtino, kad Kaniūkų kaimo puolimo operacijai vadovavo Albertas Barauskas-Greitas. Kitame dokumente jau pats A.Barauskas liudija, kad jo būrys „Margiris” dalyvavo ir Bakaloriškių kaimo sunaikinime bei Daržininkų kaimo sudeginime.

Jurgio (Genriko Zimano) nurodymu kaimo užpuolimui buvo suformuota jungtinė grupė iš visų sovietinių partizanų būrių. Pasak knygos autorių, ji susidėjo iš 120 smogikų. Pažymima, jog kiti šaltiniai nurodo 150 ar net 200. Vien iš Kauno bataliono, kurį sudarė daugiausiai iš Kauno geto pasitraukę žydai, keršto akcijoje dalyvavo 25. Čia autoriai, matyt, turi galvoje savo būrį „Mirtis okupantams”, kurio kovotojai buvo ypač aktyvūs akcijos metu. Akcijoje labiausiai pasižymėjo šios grupės nariai ir knygos autorių bendražygiai: Davidas Teperis, Jakovas (Jankelis) Ratneris, Pesachas Volbė, Lazeris Zodikovas, Leibas Zeicevas. Sprendžiant iš kai kurių specifinių detalių knygoje, galėtume spėti, kad abu šios knygos autoriai taip pat buvo tos žiaurios akcijos dalyviai, savo knygoje apie tai, deja, taip ir nedrįsę prisipažinti.

Nematau nieko čia blogo tuose ūkininkų plakatuose, visur gryna teisybė. Tam pritartų dauguma žmonių