DABAR MADA PER PAKASYNAS PLOTI

Užingridija
Šįkart apie tai, kaip Vilnius tapo užingridinis. Berods niekas daugiau nepasirinko Pišo per prezidento rinkimus. Į savivaldybę po tiek Šimašiaus nesąmonių išsirenka jo pakaitalą. O ir šiaip gyvenu Vilniaus dalyje, kur iš pradžių Kubilas, o dabar Pišas išrenkami pirmame ture. Ką reikia žinoti apie vilniečius, kad jie taip mazochistiškai renkasi kuoktservatorius?
Čia susitelkę gausybė įvairių retų profesijų, kurių nerasi ar mažai rasi kitose Lietuvos vietose. Pirmiausia tai armija valstybės tarnautojų. Ministerijų daug ir kiekvienoje jų tūkstančiai darbuotojų. Čia visokie high-tech, pilna interneto svetainių kūrėjų, SEO paslaugų teikėjų, armija teisininkų, gydytojų, pedagogų ir taip toliau. Vilnius - išsimokslinusių, brangiai apmokamų žmonių miestas.
Šį tą reikia žinoti apie tokius išsimokslinusius ir brangiai apmokamus. Kai 1933 metais naciai atėjo į valdžią, mokslininkai ir profesoriai vieningai sugužėjo į nacių partiją. Iki 1935 metų praktiškai nebuvo intelektualų, kurie nebūtų prisijungę prie nacių reikalo.
Bet kai naciai pralaimėjo, Vokietijos intelektualai ir vėl patraukė pavėjui. Tapo prisiekę demokratijos ir žmogaus teisių gynėjai. Iki 1950 metų visi kaip vienas atgavo profesorių kėdes universitetuose.
Tą patį matome ir šių dienų Vilniuje. Pamenate eiles prie Vilniaus universiteto, kur studentai turėjo gal po valandą kasryt laukti, kol patikrins jų "galimybes"? Studentams buvo praktiškai neįmanoma išvengti farmacininkų teroro - arba susileidi, arba tokių tamsių mums nereikia. Nereikia ir sakyti, universitetas uoliai bendradarbiavo diegiant šias represijas, o dėstytojai buvo vieni aršiausių kovido fanatikų.
Tas mus verčia suabejoti ar išsilavinusieji ir daug uždirbantys iš tiesų yra arčiausiai tiesos. Kol kas matome, kad arčiau valdžios, o ne tiesos.
Su teoriniu išsilavinimu yra viena bėda. Kai žmogus pernelyg palinksta į mokslą, jis pradeda matyti pasaulį per teorijų akinius. Per tai nukenčia elementarus sveikas protas ir, dar blogiau, žmogiškumas.
Gyvenant dideliame mieste tu gali sau leisti būti kokiu nors -istu ir tuo vadovautis kasdieniame gyvenime. Tarkime, esi marksistas ir kovoji prieš verslininkų godumą, nesiskaitymą ir taip toliau.
Jeigu gyventum kaime, ekonomikos procesai tau atrodytų gerokai paprasčiau. Vienam iš kaimynų reikia persirengti stogą. Jis pasikviečia kaimynus į talką, juos vaišina, vienaip ar kitaip atsilygina. Štai jums ir visa ekonomikos esmė. Žmonės turi susiburti kad nuveiktų ką tai gero, nuo to visiems geriau. Pamėginkite įsivaizduoti kaip kaime atrodytų vilnietis marksistas, kuris, vietoj to kad dirbtų, kovoja prieš socialinę neteisybę...
Tad ir priėjome esmės. Didelis miestas, kartu su dideliu teoriniu išsilavinimu, naikina sveiką protą ir elementarų žmogiškumą. Žmonės čia mato pasaulį ne koks jis yra, o užsidėję teorinius akinius, kurie daro juos žvairais. Įsitikinimas, kad teorinis ar profesinis išprusimas, geras uždarbis priartina tave prie tiesos, yra šnipštas.
Pagrindinė straipsnio mintis: gali būti genialus finansininkas ir tuo pačiu bankrotas kaip asmenybė. Viena su kitu beveik nesikerta. Reikia pavyzdžio? Stepukonis.
Aišku, tai nereiškia, kad joks išsilavinimas neprideda žmogiškų kompetencijų. Tai gali padaryti humanitarinės žinios ir ypač apsiskaitymas apie D-vą.
Taip, edukuoti vakcinuoti gali atlikti labai sudėtingas darbines funkcijas. Bet dėl pernelyg didelio teorinio bagažo ir dėl to, kad dideliame mieste lengva paslėpti žmogiškumo stygių, jie tampa valdžios orkais. Vilniečiai tapo užingridine sekta. Pišas juos susina nesibaigiančiais draudimais ir vis didesniais mokesčiais, o vilniečiai tariasi, kad išsirinko solidžią atsakingą valdžią.
Niekas taip gerai neatspindi vilniečių dvasinės būklės kaip nacionalinio stadiono statyba. Sekite tą istoriją ir žiūrėkite plačiau.

Šimonytė padarė tai ką ir reikėjo: apsaugojo Lietuvą nuo pasmirdusių vėgėlių ir kitų neadekvatų. Tai ir buvo pagrindinė jos užduotis.

Susirinko tautos duobkasiai

krito į akis daugelio vyrų kompleksijos ypač viena dalis

Žinomi žmonės - savi partiniai? Žinomi kaip Lietuvos naikintojai...

šikau ir tapšnojau ant tos jūsų pabaisos

Ale kokie visi linksmi, kad prapylė.

Žmogus kuris eina drąsiai žinodamas kad nelaimės yra psichas.

pas nausėdą idomiau