Sutartyje numatyta skirti papildomai 12,49 proc. lėšų mokytojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nuo sausio 1 dienos.
Kaip skelbia ŠMSM, gyvendinant sutartį ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos nuo kitų metų pradžios didės 10 procentų, kita lėšų dalis – 2,49 proc. – bus skirta apmokėjimui dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo.
Iš viso nuo 2022 metų sausio 1 dienos valstybės biudžeto projekte švietimo sektoriaus algų didinimui numatyta 158,5 mln. eurų.
Sutartis pasirašyta su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“.
Ministrė: pagrindinis tikslas – lygios galimybės vaikams
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašydama susitarimą teigė, jog visos pusės sutaria dėl bendro tikslo – geras išsilavinimas visiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinio statuso.
„Labai džiaugiuosi dėl kelių dalykų – vienas ir pats svarbiausias, kad vienodai matome pagrindinę kryptį, kad nesvarbu, kur vaikas begyventų, kokioj socialinėj šeimoj jis augtų, kad jis turėtų vienodas starto galimybes ir perspektyvą įgyti gerą išsisavinimą. Tai yra pagrindinis tikslas, bet tas tikslas neįmanomas be mokytojų, dėstytojų, akademinių darbuotojų“, – sakė ministrė.
„Kadangi matome tą tikslą labai panašiai, kryptis yra ta pati, mes visi žingsnis po žingsnio ten ir judėsime. Aš labai džiaugiuosi šios sutarties turiniu, manau, kad engiame žingsnį į priekį ir džiaugiuosi diskusijų kultūra, kad galime šnekėti racionaliai. Tiek ministerija, tiek profesinės sąjungos turi skirtingus pasiūlymus, bet galime sutarti dėl racionalių sprendimų“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Ministrė pažymi, kad tiek susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos, tiek sutartyje su profesinėmis sąjungomis numatyti konkretūs įsipareigojimai dėl atlyginimų kėlimo.
Taip pat pagal nacionalinį susitarimą dėl švietimo ankstinamas siekis, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 proc., vietoje 2025 metų įrašant 2024-uosius.
Sutarta, kad 2023 ir 2024 metais mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti iš valstybės biudžeto būtų skiriama papildomai ne mažiau kaip po 10 proc. kasmet.
Švietimo pagalbos specialistų ir kitų pedagoginių darbuotojų lėšas darbo užmokesčiui 2022–2024 metais sutarta didinti tuo pačiu procentiniu dydžiu kaip mokytojams.
Sutarta dėl papildomų socialinių garantijų
Kaip pranešė ministerija, taip pat sutartyje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistema ir jos pakeitimai turi būti suderinami su profesine sąjunga, o darbuotojo darbo sutartyje sulygta darbo laiko norma darbdavio iniciatyva gali būti mažinama tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, esant objektyvioms priežastims, kurios detaliai išvardytos sutartyje.
Papildytos sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių socialinės garantijos: nuo 2022 metų sausio per vienus kalendorinius metus profesinės sąjungos narys turi teisę gauti dvi darbo dienas sveikatai gerinti, mokant už jas vidutinį jo darbo užmokestį.
Jeigu švietimo įstaigoje numatomi veiklos ar darbo organizavimo pakeitimai ar planuojama keisti daugiau nei 5 procentų darbuotojų darbo sutarčių sąlygas, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki pakeitimų įsigaliojimo rekomenduojama pasikonsultuoti su profesine sąjunga.
Pirmadienį atnaujinta kolektyvinė šakos sutartis buvo pasirašyta 2017 metų lapkričio 22 dieną, vėliau koreguota 2019, 2020 ir 2021 metais.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga derasi atskirai
Kolektyvinės sutarties nepasirašiusi daugiausiai mokytojus vienijanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su ministerija derasi atskirai, nurodė sąjungos vadovas Andrius Navickas.
Pasak A. Navicko, jo vadovaujama profesinė sąjunga iš derybų dėl kolektyvinės sutarties pasitraukė dar 2016 metais, nepritardama mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui.
„Taip jau atsitiko, kad mes nepritarėm anksčiau, kai sutartis buvo sudaryta, prie ankstesnės Vyriausybės, ir mes deramės atskirai, derybos tebevyksta. Dėl tų pokyčių, kuriuos pasiūlė ministerija, mes dar tariamės su mokytojais. Ar mes pasirašysim atskirą sutartį, pamatysime kiek vėliau“, – BNS sakė A. Navickas.
