VSAT teigia nefiksavusi neteisėtų bandymų patekti į Lietuvą per pasienį su Baltarusija devynias paras iš eilės.
Anot pasieniečių, ši ramybė yra laikina.
„Būtų poreikis (pratęsti nepaprastąją padėtį – BNS), nes ramybė yra laikina, tai rodo mūsų kaimynų dabartinė padėtis. Pas mus nulis, pas juos (Lenkijos pasienyje – BNS) 110“, – BNS pirmadienį sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Nepaprastoji padėtis Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Rusija galioja iki kovo vidurio.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) neatsakė į BNS klausimą, ar reikalinga pratęsti nepaprastąją padėtį.
Ministerija antrina VSAT, kad dėl nefiksuojamų neteisėtos migracijos srautų grėsmės Lietuvai nesumažėjo.
„Lietuvos pasienyje su Baltarusija grėsmės lygis nacionaliniam saugumui nėra sumažėjęs, o Baltarusijos režimo hibridinė ataka, išnaudojant migrantus, nėra pasibaigusi. Baltarusijos režimas yra sunkiai prognozuojamas, todėl ateityje išlieka rizika sulaukti įvairaus pobūdžio provokacijų“, – rašoma BNS pateiktame ministerijos komentare.
VRM nurodė, kad situacija pasienyje su Baltarusija išlieka įtempta, ir pridūrė neatmetanti galimybės, jog per Kaliningrado sritį gali atsirasti naujas migrantų gabenimo kelias.
Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad sprendimas dėl nepaprastosios padėties pratęsimo bus pateiktas artimiausiu metu.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad Vyriausybė greičiausiai prašys pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje, nes migrantų apgręžimo politika dar nėra įtvirtinta įstatymuose.
VRM Seimo pavasario sesijoje žada pateikti įstatymo projektą, leidžiantį apgręžti migrantus esant ne tik nepaprastajai padėčiai, bet ir ekstremaliajai situacijai.
Anot VSAT atstovo, devynių dienų laikotarpis, kai pasieniečiams neteko apgręžti migrantų pasienyje su Baltarusija, fiksuojamas pirmą kartą nuo užsieniečių antplūdžio 2021 metų vasarį.
G. Mišutis sakė, kad grėsmės nėra dingusios, Baltarusijoje migrantų vis dar yra, jie naudojami kaip spaudimo priemonė, o Lietuvos siena pagrindiniu taikiniu nesirenkama laikinai.
„Tokie epizodai per visą šitą laikotarpį buvo labai dažni, keisdavosi tos kryptys“, – kalbėjo VSAT atstovas.
„Praeitą savaitę keletą dienų jie skelbė radę du migrantų lavonus, nors visą savaitę nebuvo priartėjimų prie sienos. Jie tai traktuoja kaip Lietuvos apgręžimo politikos pasekmes. Čia jau yra visiška melagiena, bet iš retorikos matosi, kad jie išlaiko kaltinimų, nebendradarbiavimo politiką“, – pridūrė G. Mišutis.
Jo nuomone, įtakos neteisėtų migrantų pasienyje sumažėjimui gali turėti fizinio barjero įrengimas, sienos stebėjimo sistema.
„Čia yra sąlyginis dalykas, dar pernai metais jie karpydavo tą fizinį barjerą. (…) Sunku pasakyti, kiek tai lemia ar nelemia tų sumažėjimų“, – sakė VSAT atstovas.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
